Pasisamdžius dirbti apsimetant policijos pareigūne, jai puikiai sekėsi iš daugybės vienišų, turtingų ir pasiturinčių vyresniojo amžiaus japonų telefonu išvilioti šimtus tūkstančių dolerių.

„Nemaniau, kad kada nors galėsiu dirbti normalų darbą“, – Tokijo teisme kalbėjo 27 m. moteris, kuriai skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

„Pirmą kartą gyvenime išgirdau, kad man gerai sekasi kažką daryti... dirbdama šį darbą, jaučiausi reikalinga“, – sakė ji.

Ši jauna moteris toli gražu nėra vienintelė neįtikėtina nusikaltėlė, kurios dėmesį patraukė „yami baito“ – juodojoje rinkoje užsidirbti kviečiantys skelbimai, kurių galima rasti socialiniame tinkle „X“ (buvęs tviteris) ir kitose platformose.

Japonijos nusikaltėlių pasauliui socialiniai tinklai tapo būdu anonimiškai susisiekti su visais – tiek paaugliais, tiek pensininkais, – norinčiais užsidirbti, darant nusikaltimus.

2022 m. skelbimų „yami baito“ principu veikiančių nusikaltėlių grupuočių ir kitų organizuotų sukčių padaryta žala pirmąkart per aštuonerius metus išaugo ir pasiekė maždaug 250 mln. JAV dolerių – 30 proc. daugiau nei prieš metus.

Vartai

Darbo skelbimų iš juodosios rinkos jau nuo seno būdavo galima rasti Japonijos žurnaluose ar ant viešuosiuose tualetuose išklijuotų lipdukų.

Tačiau, tokiems skelbimams ėmus plisti internete, darbdaviai dabar gali „tiesiog atsipalaiduoti kambaryje, kuriame veikia oro kondicionierius, gurkšnoti kavutę ir mobiliajame telefone suburti plėšikų komandą“, – pasakojo nusikaltėlių sociologijos ekspertas Noboru Hirosue.

Be to, interneto platformos, ypač tokios koduotų pranešimų programėlės, kaip „Telegram“ ir „Signal“, padeda gaujoms likti bevardėmis ir neatsekamomis.

Nemaniau, kad kada nors galėsiu dirbti normalų darbą.

Buvęs 57 m. pagal skelbimus „yami baito“ dirbęs samdinys pasakojo, kaip jo šefas programėlėje „Telegram“ nurodydavo jam Tokijo traukinių stoties daiktų saugojimo spintelėse palikti nelegaliai uždirbtų pinigų paketus.

„Lyg žaistum vaizdo žaidimą, kuriame tau duoda užduotis, tu vykdai misijas ir gauni atlygį“, – kalbėjo savo vardo ir pavardės neminėti paprašęs vyras. Savu laiku jam teko sėdėti kalėjime, bet dabar jis dirba svečių namuose.

Kiekvienos dienos gale platformoje „Telegram“ jis gaudavo anoniminių žinučių su „emodžiais“, kuriose jam būdavo dėkojama už atliktą darbą ir nurodoma, kur jo laukia paslėptas uždarbis.

„Net nesijauti kaltas, nes su niekuo nesusitinki“, – sakė jis.

Šventės su šampanu

Sausį viena 90 m. Tokijo gyventoja mirė po to, kai ją jos namuose ieškodami brangenybių surišo ir sumušė keletas vyrų.

Teigiama, kad Japoniją sukrėtusio nusikaltimo, po kurio policija pagal skelbimus „yami baito“ vykdomiems nusikaltimams ėmė skirti ypatingą dėmesį, vykdytojai buvo nusamdyti internetu.

Jiems vadovavo Filipinuose esančių japonų gauja, kuri, kaip teigiama, nurodymus savo pavaldiniams, kurie visoje Japonijoje laužėsi į žmonių namus ir sukčiaudavo pagal nustatytas schemas, perduodavo per socialinę platformą „Telegram“.

Į skelbimus imtis nusikalstamos veiklos žmonės atsiliepia dėl skirtingų priežasčių. Tačiau, vieno buvusio 31 m. žemas pareigas ėjusio organizuotos sukčių grupuotės nario teigimu, tai buvo būdas „užsidirbti papildomai, kad galėčiau truputį pašėlti“.

Vilkėdamas kostiumą ir apsimesdamas banko darbuotoju jis lankydavosi pagyvenusių žmonių namuose, mėgindamas iš jų išvilioti kreditines korteles. Naujienų agentūrai AFP jis sakė tokiu būdu vos per keletą mėnesių užsidirbęs beveik 66 tūkst. JAV dolerių.

„Galvodavau vien apie tai, kaip tą naktį vėl prisigersiu... gerdavau brangų šampaną brangiuose baruose.“

Galiausiai jis buvo nuteistas dvejus metus kalėti.

Išnaudojimas

Policija deda visas pastangas, kad nusikaltėlių skelbimai būtų šalinami ir siūlo iki 6,6 tūkst. JAV dolerių atlygį mainais už informaciją apie juos talpinančias gaujas.

Nusikaltėlių samdinius gaujų vadeivos „išnaudoja, su jais elgdamiesi kaip su pastumdėliais“, – teigiama nacionalinės policijos agentūros pranešime naujienų agentūrai AFP.

Policijos duomenimis, iš maždaug 13,1 tūkst. laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2022 m. sulaikytų asmenų, kuriems pareikšti kaltinimai dėl organizuoto sukčiavimo, vos du procentai buvo aukšto rango pareigas ėję gaujų nariai.

Sklinda gandai, kad samdiniai verčiami atskleisti asmeninę informaciją apie save ir savo šeimas, įskaitant jų namų adresus, jei sumanytų mesti šį darbą.

Socialinių tinklų platformos „X“ atstovai šių įvykių nekomentavo, o „Telegram“ paaiškino „aktyviai“ stebinti viešąsias platformos skiltis, be to, vartotojai gali patys teikti pranešimus apie privačias grupes.

R. Yamada savo kailiu patyrė, kaip blogai viskas gali būti, iš socialiniame tinkle „X“ ją pasamdžiusios gaujos gavusi lėktuvo bilietą ir 2019 m. nuskridusi į Filipinus.

Ten ji ir kiti samdiniai buvo mokomi ekspromtu skambinti šimtams Japonijos gyventojų. Sėdėdami uždaryti viešbutyje ir atidžiai stebimi, jie baiminosi dėl savo gyvybių. R. Yamada manymu, vienas iš samdinių buvo nužudytas.

Kai ją galų gale suėmė, ji pasakė: „Tikėjausi, kad kada nors mane išvaduos“.