„Prezidentas ir Amerikos žmonės tikisi, kad mūsų sąjungininkės laikysis savo žodžio ir darys daugiau dėl mūsų bendros gynybos... Prezidentas tikisi realios pažangos iki 2017-ųjų pabaigos“, – sakė jis.

„Jei turite planą tai pasiekti, mūsų Aljansas nori, kad jį pagreitintumėte, – sakė M.Pence‘as. – Jei dar neturite plano – tai mano žodžiai, ne jo – turėkit. Atėjo metas darbams, o ne kalboms.“

NATO lyderiai, sukrėsti Rusijos intervencijos į Ukrainą, 2014 metais nusprendė padidinti savo gynybai skiriamas lėšas iki dviejų procentų nuo bendrojo vidaus produkto, tačiau pažangos nuo to laiko padaryta nedaug.

D.Trumpas per savo kampaniją ne kartą perspėjo, kad NATO sąjungininkės nebeturėtų tikėtis nemokamos pagalbos, o M.Pence'as po derybų su Aljanso vadovu Jensu Stoltenbergu tai pakartojo dar kartą.

JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) taip pat išreiškė panašią mintį per NATO gynybos ministrų susitikimą praėjusią savaitę. Jis sakė, kad Vašingtonas „mažins savo įsipareigojimus“ Aljansui, jeigu narės nedidins savo finansinio indėlio.

D.Trumpas praėjusią savaitę į Europą išsiuntė M.Pence'ą, J.Mattisą ir JAV valstybės sekretorių Rexą Tillersoną (Reksą Tilersoną), kad šie nuramintų sunerimusius sąjungininkus ir užtikrintų juos, jog naujoji administracija tęs jau beveik septynis dešimtmečius vykdytą transatlantinę politiką, ir bus laikomasi įsipareigojimų Europos saugumui, kylant grėsmėms iš vis agresyvesnės Rusijos.

Tačiau jie į Europą taip pat atnešė ir tą žinią, kad sąjungininkės privalo atlikti savo vaidmenį iki galo, antraip to įsipareigojimo nebebus laikomasi.

„Amerika savo vaidmenį atliks, tačiau Europos gynybai reikia tokio paties kaip mūsų įsipareigojimo iš Europos pusės“, – pirmadienį sakė M.Pence‘as.

Tuo tarpu J.Stoltenbergas pabrėžė, kad bus laikomasi įsipareigojimo gynybai skirti du procentus BVP, ir teigė, kad šis klausimas yra „ypatingos svarbos“. Jis taip pat pasveikino Vašingtono perduotą žinutę.

Lig šiol iš 28 NATO narių tik Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija, Lenkija, Graikija ir Estija laikosi dviejų procentų BVP lygio.

Tiesa, šis lygis vertinamas prieštaringai: jo kritikai sako, kad aklai siekiant šių dviejų procentų, ignoruojamas kai kurių šalių kitokio pobūdžio indėlis, pavyzdžiui Prancūzija ir Britanija kovos su terorizmu operacijas vykdo savo sąskaita.

Be to, jeigu Vokietija laikytųsi nurodyto lygio, tai reikštų, kad Berlynas savo karinį biudžetą turėtų padidinti 30 mln. eurų iki maždaug 70 mln. eurų.

Tada Vokietijai tektų didžiausios Europoje karinės išlaidos, o tai, anot diplomatinių šaltinių, priverstų kai kurias Vokietijos kaimynes sunerimti.

Šiuo metu Vokietijos karinės išlaidos sudaro 1,2 proc. BVP, kai JAV išlaidos siekia 3,6 proc. ir sudaro 70 proc. viso NATO biudžeto.