„NATO yra daug šalių, kurios su mumis sutinka, kad Iranas negali turėti branduolinio ginklo, kad Iranas kelia grėsmę pasauliui“, – sakė M. Rubio žurnalistams Majamyje prieš išvykdamas į NATO užsienio reikalų ministrų derybas Švedijos Helsingborge.
Prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) „pasakė: „Gerai, aš kažką dėl to padarysiu“, sakė M. Rubio.
„Jis jų neprašo siųsti karių. Jis jų neprašo siųsti savo naikintuvų. Bet jie atsisako ką nors daryti“, – sakė jis.
„Mes dėl to labai nusiminėme“, – pridūrė JAV valstybės sekretorius.
Vasario 28 dieną Jungtinės Valstijos ir Izraelis kartu puolė Iraną. D. Trumpas iš anksto nesikonsultavo su NATO, o pagrindiniai Europos sąjungininkai išreiškė skepticizmą dėl karo būtinybės, nes JAV ir Izraelio teiginiai apie neišvengiamą Irano branduolinę grėsmę yra labai ginčytini, o Teherano atsakas smarkiai pakėlė pasaulines naftos kainas.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) pasmerkė karą, pavadinęs jį neteisėtu, ir atsisakė leisti JAV naikintuvams naudotis bazėmis jo šalyje.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) pareiškė, kad Iranas derybose „žemina“ Jungtines Valstijas, o tai įsiutino D. Trumpą, kurio administracija ilgai nelaukusi paskelbė, kad Jungtinės Valstijos iš bazių Vokietijoje išveda 5 tūkst. karių.
„Visą savo karjerą buvau tvirtas NATO rėmėjas“, – sakė M. Rubio, buvęs senatorius.
„Žinau, kodėl NATO yra naudinga Europai, bet kodėl NATO yra naudinga Amerikai? Nes ji mums regione suteikia bazes, kurios mums leidžia demonstruoti galią nepaprastosios padėties atveju Artimuosiuose Rytuose ar kur nors kitur“, – kalbėjo jis.
„Taigi, jei tai yra pagrindinė priežastis, kodėl esate NATO nariai, o tokios šalys kaip Ispanija atsisako leisti mums naudotis šiomis bazėmis, tai kodėl gi jūs esate NATO? Tai labai pagrįstas klausimas“, – sakė jis.
M. Rubio pridūrė, kad kitos šalys buvo labiau linkusios padėti. Anksčiau jis ypač gyrė Portugaliją.
(be temos)