Parade dalyvauja daugiau nei 12 tūkst. žmonių ir daugiau nei 190 istorinės, šiuolaikinės ir perspektyvios karinės technikos vienetų, taip pat 76 lėktuvai ir sraigtasparniai, kurie žymi 76 metus nuo 1945 metų gegužės 9-osios.

Išvakarėse pasirodė pranešimų, kad lietus gali sutrikdyti lėktuvų pasirodymą parade. Nors sekmadienio rytas Rusijos sostinėje, taip pat ir aerodromuose, iš kurių išskrido lėktuvai, buvo apsiniaukęs, tačiau nelijo. Aviacinės technikos pakilimo skirsti į Maskvą kadrai buvo parodyti Rusijos televizijos eteryje.

Kremliaus laikrodžiams mušant, 10 val. ryto vietos (ir Lietuvos) laiku prasidėjo paradas, kurį priima Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu. Paradui vadovauja Sausumos pajėgų vadas Olegas Saliukovas. Iš viso Raudonojoje aikštėje žygiuos 37 paradiniai junginiai – iš viso 12 018 žmonių.

Mechanizuotoje parado kolonoje bus 191 karinės technikos vienetas, įskaitant tankus T-14 “Armata“ ir T90M „ Proveržis“ bei šarvuočius „Taifun“. Parado naujove tapo mašina „Taifun-PVO“.

Kalbant apie raketinę ginkluotę ir artileriją, parado metu bus galima pamatyti raketų komplektus „Iskander-M“, reaktyvines salvinės ugnies sistemas „Tornado-S“, savaeiges haubicas MSTA-S ir artilerijos kompleksą „Koalicija-S“.

Per aviacinę parado dalį bus pademonstruotas naujas elementas: naikintuvai Su-35S palydės strateginį raketnešį Tu-160.

Aviacinės technikos praskridimą pirmą kartą pradės trys sunkūs transporteriai Mi-26, po kurių seks transportinių-kovinių sraigtasparnių Mi-8 ekipažai, atakos sraigtasparniai Mi-35, Ka-52 ir pilotažo grupė „Berkutai“ su Mi-28N.

Aviacijos priemonių pasirodymą užbaigs perėmimo lėktuvai MiG-31K. Skrydžiai bus vykdomi 180-550 metrų aukštyje 200-550 km per valandą greičiu.

Parade taip pat iš viso dalyvauja 40 karinių orkestrų kolektyvų – iš viso 900 žmonių.

Skelbiama, kad parade dalyvavę kariai savanoriškai skiepijosi nuo koronaviruso.

V. Putinas Pergalės dieną sako „tvirtai“ ginsiąs Rusijos interesus

Rusijai sekmadienį švenčiant 76-ąsias pergalės Antrajame pasauliniame kare metines, prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, jog šalis „tvirtai“ gins nacionalinius interesus, ir pasmerkė „rusofobijos“ sugrįžimą.

Kalbą tūkstančiams karių ir veteranų Raudonojoje aikštėje jis pasakė prasidedant metiniam paradui, per kurį Maskvos gatvėmis riedėjo įvairi karinė technika.

„Sovietiniai žmonės laikėsi savo šventos priesaikos, gynė savo gimtąją žemę ir išlaisvino Europos šalis nuo juodojo maro“, – pareiškė V. Putinas susirinkusiai miniai.

Sovietiniai žmonės laikėsi savo šventos priesaikos, gynė savo gimtąją žemę ir išlaisvino Europos šalis nuo juodojo maro.

„Rusija nuosekliai gina tarptautinę teisę. Kartu mes tvirtai ginsime savo nacionalinius interesus, siekdami užtikrinti mūsų žmonių saugumą“, – pažymėjo jis.

Rusijos lyderis taip pat pasmerkė, anot jo, „lėtą sugrįžimą“ ideologijų tų laikų, kai „rasės ir nacionalinės viršenybės, antisemitizmo ir rusofobijos šūkiai buvo tapę kaip niekad ciniški“.

Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ anksčiau skelbė, jog sekmadienio parade Rusijos sostinėje dalyvaus daugiau kaip 12 tūkst. kariškių, taip pat apie 190 karinės technikos vienetų bei 76 lėktuvai ir sraigtasparniai.

Pergalės dienos paradai sekmadienį taip pat buvo surengti dešimtyse šalies miestų.

Per du dešimtmečius V. Putino valdžios ši valstybinė šventė įgijo vis didesnę svarbą kaip proga parodyti Rusijos karinę galią.

„Visų Rusijos žmonių pergalė“

Prokremliško visuomenės nuomonės tyrimų instituto VTsIOM šią savaitę atlikta apklausa parodė, jog 69 proc. rusų gegužės 9-ąją laiko svarbiausia metų švente.

Trečdalis respondentų pareiškė, jog dalyvaus šventės renginiuose, o penktadalis nurodė, jog stebės renginius per televiziją.

„Man ir mano šeimai ši šventė reiškia visų Rusijos žmonių pergalę, – naujienų agentūrai AFP Vladivostoke pareiškė 31 metų buhalterė Julija Gulevskich. – Mes didžiuojamės, prisimename ir pagerbiame visus savo giminaičius ir draugus. Ir visus drąsius kareivius.“

Ji pridūrė esanti laiminga, jog paradas įvyko, nepaisant dėl pandemijos taikomų priemonių.

Rusija yra atšaukusi beveik visas priemones, kurių ėmėsi siekdama pažaboti viruso plitimą, nors daugumoje regionų tebegalioja masinių susibūrimų draudimas.

Iki sekmadienio šalyje buvo patvirtinta beveik 4,9 mln. užsikrėtimo COVID-19 atvejų ir mirė daugiau kaip 113 tūkst. užsikrėtusiųjų.

Tačiau valdžia yra kritikuojama už tai, jog skaičiuoja tik tuos mirties atvejus, kai po skrodimo patvirtinama, jog koronavirusas buvo pagrindinė mirties priežastis.

Rusijos statistikos tarnybos praėjusį mėnesį paskelbti skaičiai parodė, jog iki kovo pabaigos šalyje realiai buvo užregistruota apie 250 tūkst. su koronavirusu susijusių mirties atvejų.

Įtampa santykiuose su Vakarais

Pastarosiomis savaitėmis kelios Europos šalys dėl šnipinėjimo skandalų išsiuntė Rusijos diplomatų, o Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) paskelbė naujų sankcijų Maskvai dėl situacijos su kalinamu Kremliaus kritiku Aleksejumi Navalnu ir įtarimų dėl kibernetinių atakų.

Taip pat smarkiai padidėjo įtampa dėl konflikto Rytų Ukrainoje, kuris kilo po to, kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymą ir kuriame, kaip plačiai manoma, Maskva remia prorusiškus separatistus.

Vyriausybės ir separatistų susirėmimai šiame konflikte, kuris jau pareikalavo per 13 tūkst. žmonių gyvybių, intensyvėja nuo sausio mėnesio.

Praėjusį mėnesį Maskva pasienyje su Ukraina ir Kryme buvo sutelkusi 100 tūkst. karių – daugiausiai nuo 2014 metų. Tačiau netrukus buvo pradėta atitraukti tas pajėgas, o daugelis analitikų tokius manevrus palaikė naujojo JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos išbandymu.

Anksčiau šią savaitę Kijeve apsilankė JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas (Entonis Blinkenas), siekęs parodyti Vašingtono paramą Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį su Europos diplomatais nuvyko į prorusišką separatistinį rytinį Luhansko regioną, kad pažymėtų Antrojo pasaulinio karo pabaigą.