Dirbdamas Ukrainos ekonomikos ministru, lietuvis Aivaras Abromavičius sako patiriantis nežmonišką adrenalino kiekį, o per pirmas dešimt darbo dienų numetęs net tris kilogramus. „Penkerius metus stengiausi numesti svorio, užsiėmiau ir tenisu, ir krepšiniu, ir lankydavausi sporto salėje, ir laikiausi visokių dietų – niekaip nepavyko. Pasirodo, kad greitai numestum svorį, reikia tapti politiku“, – teigia A. Abromavičius.

Pasak Ukrainos ekonomikos ministro, jo dienotvarkė užimta nuo ryto iki vakaro. „Pradedu dirbti 8.30 val. Mano darbas baigiasi maždaug 22 val., kartais ir 24 val. – be išeiginių. Per tuos du mėnesius teko turėti dvi laisvas dienas“, – sako A. Abromavičius. Tačiau jis priduria, kad Ukrainos ekonomikos ministro darbas yra labai įdomus ir visapusiškas, o savo sprendimo dirbti Ukrainos vyriausybėje jis tikina anaiptol nesigailįs.

– Kaip sekasi pirmais Jūsų, kaip ministro, darbo mėnesiais čia, Ukrainos valstybės tarnyboje? Ar susiduriate su noru vykdyti reformas ne tik iš politikų, bet ir iš pačių valdininkų?

– Pasakysiu tiesiai – tarp valdininkų didžiulių reformų noro nėra. Daugiausia jų nori, žinoma, visuomenė. Verslo srities atstovai nusivylę, nes gana sunku vykdyti verslą visoje šalyje, visuomenė nusivylusi. Dėl korupcijos – gana aukšta tolerancija. Dėl to reformos pribrendo, ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), žinoma, priimdamas savo sprendimus stipriai atsižvelgs, kokiu reformų keliu juda Ukraina.

Pagrindinės reformos, kurias planuojame, yra energetinės reformos, susijusios su sektoriaus pertvarkymu, didžiausios įmonės – „Naftogaz“ – suskaldymu į transportavimo ir saugyklos verslus. Taip pat – dereguliacija: labai daug visokių reguliatorių, inspekcijų, kitokio pobūdžio institucijų, kurios maišo verslui plėtotis. Valstybinių įmonių valdymo reforma – [ją vykdyti] man padeda buvęs Lietuvos ūkio ministro pavaduotojas Adomas Audickas, viešųjų pirkimų reforma ir t. t. Taigi numatoma daugybė reformų. Viską bandome daryti kuo skubiau.

– Jūs esate ne kartą minėjęs, kad pačioje ministerijoje mažinsite valdininkų skaičių. Regis, ministerijoje yra (bent jau buvo) 1300 darbuotojų. Iš pradžių buvo sakoma, kad apie pusė jų bus atleista, po to – apie 20 proc. Ar pavyksta mažinti tą skaičių? Ar vis dėlto jaučiate spaudimą, kad nereikėtų mažinti?

– Visuomenė yra visiškai pozityviai nusiteikusi – tiek mano ketinimų, tiek valstybinio aparato mažinimo atžvilgiu. Čia gausime visapusišką palaikymą. Dėl valdininkų, – žinoma, jie nenori, kad jų būtų mažinama. [...] Galutinis tikslas būtų, kad valdininkai gautų tinkamą atlyginimą, kuris bus panašesnis į privačiame sektoriuje dirbančių darbuotojų.

– Dabar – 300 dolerių?

– Dabar 300 dolerių. Ir su dabartiniu [grivinos] kursu, sakyčiau, kad tas atlyginimas dar mažesnis. Žinoma, rasti kvalifikuotų žmonių, kurie norėtų dirbti už tokį atlyginimą, yra labai sunku (arba tie žmonės dirba dėl visai kitų priežasčių).

Mano vadovaujamoje ministerijoje (tik centriniame aparate) dirba 1300 žmonių. Ministerijai yra pavaldžios daugelis valstybinių įmonių. Vienoje iš jų – 13 tūkst. darbuotojų. Statistikos departamente – 485 žmonės, centriniame ofise – 10 tūkst. žmonių ir t. t. Taigi dirbančių žmonių kiekis yra didžiulis.

Esu nusprendęs, kad centrinėje ministerijos būstinėje, kurioje dirba 1300 žmonių, pirmame etape darbuotojų kiekis bus mažinamas maždaug 50 proc. Tai paskelbiau prieš dvi savaites. Mažinsime funkcijas, mažinsime departamentų kiekį.

– Bet ar sulaukėte spaudimo, kai paskelbėte, kad mažinsite valdininkų skaičių? Galbūt kas nors skambina ir sako, kad nereikėtų mažinti?

– Ne, tokių, kurie sakytų, kad to daryti nereikia, nėra, nes tai yra akivaizdu. Ir buvę ministrai yra šnekėję daug kartų, ir prezidentas, ir premjerai, ir tai nėra naujiena net patiems darbuotojams. Dėl to nematau stipraus pasipriešinimo. Jis, žinoma, bus. Bus ir įvairūs profesinių sąjungų atstovai, ir kolektyvo atstovai, ir t. t., bet esame tam pasiruošę.

– Kalbant apie ekonomiką, verslo sąlygas, kiek žinau, statistika skelbia, kad apie 40 proc. BVP – jau šešėlyje. Teko kalbėtis su Ukrainos verslininkais. Jie sako dar nejaučiantys pokyčių: kaip reikėjo duoti kyšius už pažymas, taip ir reikia duoti, galbūt tik pasikeitė žmonės ir pan. Kaip Jūs prognozuojate, kada iš tiesų verslas pajus reformų naudą? Arba kada patys žmonės ją pajus?

– Tai, žinoma, yra labai rimta problema, su kuria susiduriame, nes žmonės, verslas tikisi daug spartesnių pokyčių. Bet dėl akivaizdžių priežasčių galbūt tie pokyčiai nėra tokie greiti, kaip norėtųsi, nes sistema yra labai nedinamiška, labai įsisenėjusi.

Vis dėlto per 25 metus korupcija įsišaknijo labai giliai. Jei pakeitėme žmones į naujus veidus pačiame viršutiniame valstybės valdymo sluoksnyje, tai dar nereiškia, kad tas vidutinis sluoksnis, kuris yra prisisunkęs korupcijos, pasiruošęs greitai keistis. Tam vis dėlto reikia laiko. Bet tai nėra gera priežastis nedaryti pokyčių.

Vakar vyriausybės posėdyje priėmėme vyriausybės nutarimą, kuris rimtai supaprastina, pagerina verslo vystymo sąlygas keliuose sektoriuose, daugiausia – žemės ūkio sektoriuje. Pavyzdžiui, anksčiau reikėdavo gauti karantino sertifikatą, kad būtų galima pervežti grūdus iš vieno rajono srities į kitą, nes atskiri rajonai toje pačioje srityje buvo laikomi atskiromis karantino zonomis. ES yra viena karantino zona. Valstybė išduodavo licencijas įmonėms, kurios turėjo galimybę išduoti tuos sertifikatus beveik už dyką, o toliau jau tos įmonės išduodavo sertifikatus už 23 grivinas už toną. Panaikinę šito sertifikato būtinybę, grąžiname sektoriui apie 0,5 mlrd. grivinų.

Lygiai tokia pati situacija – apie 1 mlrd. grivinų grąžiname žemės ūkio sektoriui, supaprastiname sąlygas, pagreitindami procedūrą. Uostuose išduoti sertifikatus anksčiau užtrukdavo penkias dienas. Laivai tikrai nenorėdavo stovėti penkias dienas, todėl atsirasdavo kokie nors muitinės agentai, kurie už mokestį pagreitindavo procedūrą. Dabar korupcinį elementą panaikinome ir vėl gana didelis kiekis pinigų grįš atgal į sektorių, o ne nusės įvairių valdininkų kišenėse.

Taigi judame greitai. Nuolat diskutuojame su įvairiomis verslo asociacijomis ir neprisigalvojame sprendimų, viską imame iš to, ką verslas mums siūlo, kad galėtume jiems padėti, kad galėtų daugiau investuoti ir t. t.

– Ar nė karto nesigailėjote priėmęs pasiūlymą užimti ministro kėdę Ukrainoje?

– Ne, tikrai nė karto nesu pasigailėjęs. Jau greitai bus du mėnesiai, kaip dirbu naujame darbe. Adrenalino kiekis yra nežmoniškas. Per pirmas dešimt dienų numečiau tris kilogramus. Penkerius metus stengiausi numesti svorio, užsiėmiau ir tenisu, ir krepšiniu, ir lankydavausi sporto salėje, ir laikiausi visokių dietų – niekaip nepavyko. Pasirodo, kad greitai numestum svorį, reikia tapti politiku.

Mano dienotvarkė užimta nuo ryto iki vakaro. Pradedu dirbti 8.30 val. Mano darbas baigiasi maždaug 22 val., kartais ir 24 val. – be išeiginių. Per tuos du mėnesius teko turėti dvi laisvas dienas. Bet tai yra labai įdomus darbas, visapusiškas, įvairiose verslo srityse. Tenka dirbti ir [kitokį darbą – ] įvairių politikos užkulisių neišeina išvengti ir t. t. Bet manau, kad vyriausybėje yra labai gera komanda, daug jaunų ministrų, visi dirba kaip komanda.

– Ar nė karto nesigailėjote, kad teko atsisakyti Lietuvos pilietybės dėl Ukrainos?

– Idealioje situacijoje, žinoma, norėtųsi turėti abi pilietybes, bet visiškai suprantu įstatymus. Visiškai supratau savo sprendimo pasekmes. Tikiuosi, kad šis sprendimas sukels diskusiją, nes žinau, kad ir kitų atvejų buvo (su Žydrūnu Ilgausku ir t. t.). Vis dėlto manau, kad yra daug mūsų tautiečių, gyvenančių užsienyje, kurie norėtų išlaikyti Lietuvos pilietybę, tad galbūt galų gale bus priimtas teigiamas sprendimas, kad mūsų šalies piliečiams būtų galima turėti ir kitos šalies pilietybę.

– Bet artimiausiu metu grįžti į Lietuvą planų ar kažką daryti Lietuvoje neturite?

– Aš iš Lietuvos išvažiavau prieš 22 metus, būdamas 17 metų. Žinoma, Lietuva yra visiškai šalia. 1 val. 20 min. lėktuvu ir tu – Vilniaus centre. Lietuvoje lankausi (bent jau anksčiau lankiausi) 5–6 kartus per metus. Visąlaik vasaros atostogas leisdavome tiek Vilniuje, tiek Palangoje. Manau, kad tie planai nesikeis, ir Lietuvoje būsiu dažnai. Bet dėl gyvenimo Lietuvoje – šiuo metu savo gyvenimą esu susiejęs su Ukraina.