Be ekonomikos sąstingio ir karų Afganistane bei Irake ar Irano branduolinių ambicijų, JAV netikėtai susidūrė su nauja grėsme. Gretimoje Meksikoje siautėjantys narkomafijos karai kelia pavojų Jungtinių Valstijų saugumui.
Karas atėjo į JAV?
Jei eilinio amerikiečio šiandien gatvėje paklaustumėte, kurios šalys kelia didžiausią grėsmę JAV nacionaliniam saugumui, greičiausiai būtų nurodytas Iranas, galbūt Afganistanas su Pakistanu arba kylanti Kinija su Rusija. Bet atrodo, kad realiausia grėsme visai Šiaurės Amerikai pamažu tampa Meksika, tiksliau, joje vykstantys kruvini narkotikų karai. Jie vien praėjusiais metais nusinešė per 6 tūkst., o šiais metais pareikalavo jau 1 tūkst. gyvybių.
Padėties rimtumą pripažįsta ir aukščiausi JAV pareigūnai. "Vyksta karas", – taip susidariusią padėtį apibūdina respublikonų kongresmenas iš Teksaso valstijos Michaelas McCaulas, kalbėdamas apie prievartos bangą, kilusią Jungtinių Valstijų pietiniame pasienyje. Su juo sutinka ir JAV generalinis prokuroras Ericas Holderis, įvardijęs Meksikos kartelius kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, bei Teksaso valstijos gubernatorius Rickas Perry, paprašęs net kariuomenės dalinių sustiprinti pietinės JAV sienos apsaugą.
Rimtai nuogąstaujama, jog narkotikų karai ir žudynės netruks persimesti ir į JAV teritoriją: su Meksika besiribojančios Arizonos valstijoje jau padaugėjo žmonių grobimo atvejų; šiaurinėse Merilando ir Minesotos valstijose JAV federaliniai agentai suėmė apie 750 asmenų, įtariamų ryšiais su narkomafijos karteliais. Karo aidai atsirito net iki Kanados: Vankuveryje įvyko nemažai susišaudymų kvaišalų prekeiviams dalijantis mažėjantį narkotikų, atkeliaujančių iš Meksikos, rinkos pyragą.
Miestą valdo narkomafija
Nuožmiausi susirėmimai tarp kartelių bei Meksikos federalinių pajėgų vyksta Siudad Chuareso mieste, kuris ribojasi su JAV pasienio miestu El Pasu.
Šie du miestai kadaise buvo vienas miestas, kol Rio Grandės upė, skirianti juos, 1848-aisiais pasibaigus JAV ir Meksikos karui tapo valstybės siena.
Meksikietiškoji miesto pusė buvo pavadinta Benito Juárezo, pirmojo čiabuvio, tapusio Meksikos prezidentu ir nacionaliniu lyderiu, vardu. Deja, Siudad Chuareso reputacija šiandien nekokia. Dieną tai visiškai įprastas miestas, bet naktį ši vietovė, anksčiau garsėjusi sekso ir tekilos vakarėliais, tampa miestu vaiduokliu, kurio gyventojai slepiasi savo namuose nuo sutemų iki aušros.
Ten jau atvyko 5 tūkst. karių, gatvėse gausu patikros postų, tačiau 1,6 mln. gyventojų turintis Siudad Chuaresas tebelieka pavojingesnis net už Bagdadą.
"Tai mirties miestas", – dienraščiui "The Financial Times" pripažino vieno vietos restorano darbuotojas.
Vien per praeitą mėnesį narkobaronų smogikai nužudė apie 250 Siudad Chuareso gyventojų, atstatydino vietos policijos viršininką ir grasindami susprogdinti privertė uždaryti vietos oro uostą. Miesto policijos vadovas Roberto Orduna Cruzas turėjo trauktis, kai narkotikų prekeiviai iš pradžių nužudė jo pavaduotoją, o vėliau dar keletą pareigūnų ir pažadėjo kas 48 valandas žudyti po policininką, jei šis neatsistatydins.
Teigiama, kad mažiausiai keturi dideli karteliai kovoja dėl Siudad Chuareso kontrolės – Sinaloa, La Linea, Los Zetas ir vietos narkotikų boso Vicente'o Carrillo Fuenteso gauja.
Toks narkobaronų susidomėjimas miestu neatsitiktinis: Siudad Chuaresas strategiškai patogus dėl šalia esančio El Paso sienos perėjimo punkto į JAV ir turi daug gyventojų, užsiimančių narkotikų prekyba. Todėl nenuostabu, kad miestas laikomas vienu pelningiausių narkotikų kontrabandos maršrutų.
Nusikaltėliai nežada pasiduoti
Meksikos narkotikų prekeiviai visuomet garsėjo žiaurumu, bet dabartinis smurto lygis – rekordinis.
Žmogžudysčių skaičius smarkiai išaugo į valdžią atėjus naujajam Meksikos prezidentui Felipe Calderónui, kuris rimtai užsimojo išnaikinti gaujas, iki tol tyliai tenkinusias JAV narkomanų apetitą. Įgyvendinti tai pasirodė ne taip jau paprasta, nes naujojo prezidento žingsniai sukėlė iki tol neregėtą smurto bangą.
Iki šiol nesugebama užgniaužti šio prievartos protrūkio ir tai aiškinama ganėtinai paprastai: korumpuota Meksikos policija nesugeba (arba nenori) išnaikinti kartelių, kita vertus, pati JAV nesugeba sustabdyti ginklų kontrabandos srauto į Meksiką. Manoma, kad šiandien du didžiausi ir kruviniausi Meksikos narkomafijos karteliai, Sinaloa ir Los Zetas, savo gretose turi apie 100 tūkst. smogikų – armiją, kuri beveik prilygsta Meksikos karinių pajėgų dydžiui (apie 130 tūkst.).
Be to, spėjama, jog abi šios grupuotės jau derasi dėl susijungimo, kad galėtų geriau pasipriešinti vyriausybės spaudimui. Tokio pakto padariniai gali būti labai liūdni.
Vašingtonas skuba į pagalbą
Žvelgiant į tokias niūrias perspektyvas darosi aišku, kad veikdamas vienas, Meksikos vadovas F.Calderónas nesugebės pažaboti narkotikų platintojų gaujų. Paramą jam šioje kovoje jau išreiškė Vašingtonas, pažadėdamas suteikti Meksikai sraigtasparnių, žvalgybinės aviacijos ir patvirtindamas 1,4 mlrd. JAV dolerių (apie 3,7 mlrd. litų) pagalbos planą.
JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas akcentavo, kad Vašingtonas pasiruošęs padėti Meksikai žvalgybinėje srityje kovojant su karteliais. Dar visai neseniai tai atrodė neįmanoma – pastaraisiais metais JAV pareigūnai nebuvo linkę dalytis duomenimis su meksikiečių kolegomis nuogąstaudami, kad informacija bus nutekinta tiems patiems karteliams.
Tačiau dabar padėtis ėmė sparčiai keistis – nuogąstavimai, kad narkotikų platintojų karai persimes į JAV, tik stiprėja. Tas pats R.Gatesas giria F.Calderóno pastangas ir be užuolankų sako, kad padėtis tapo nevaldoma dėl jo pirmtakų atsisakymo spręsti šią problemą.
Susidariusią problemą jau imtasi spręsti aukščiausiu lygiu – JAV ir Meksikos prezidentai susitarė stabilizuoti pasienio regioną, nes abiejų šalių interesai sutampa.
"Meksikiečiai nori sustabdyti iš JAV į Pietus keliaujančius ginklus. Mes norime sustabdyti iš Meksikos į Šiaurę keliaujančius narkotikus", – pareiškė JAV prezidento Baracko Obamos administracijos vadovas Rahmas Emmanuelis.
Tačiau Vašingtonui reikės labai pasistengti, kad sustabdytų ginklų kontrabandą, skirtą Meksikos karteliams. Daugelis ginklų, naudojamų narkotikų platintojų karuose, atkeliauja iš JAV, kur paprasti piliečiai gali daug lengviau įsigyti ginklų.
Vienas galimų būdų sustabdyti šį ginklų srautą būtų įvesti griežtesnę ginklų pardavimo kontrolę pačiose Jungtinėse Valstijose, tačiau politiškai tai būtų labai sudėtinga. Mat dauguma amerikiečių panašias iniciatyvas suvokia kaip jų pilietinių teisių pažeidimą – šias teises jiems garantuoja antroji JAV konstitucijos pataisa.
Meksika – žlugusi valstybė?
Kas toliau? Šių metų pradžioje JAV Pentagono jungtinių pajėgų štabo išleistoje studijoje teigiama, kad Meksika gali tapti žlugusia valstybe dėl narkomafijos kartelių metamų iššūkių vyriausybei.
Kiek tiesos – sunku pasakyti. F.Calderónas neigia bet kokius tvirtinimus, kad Meksika tampa žlungančia valstybe. Meksika karteliams kol kas neatidavė nė menkiausios teritorijos dalies. Be to, žlungančios valstybės neturi funkcionuojančios centrinės valdžios, negali pasigirti 12-ąja ekonomika pasaulyje ir neturi kasdienės 1 mlrd. dolerių (2,67 mlrd. litų) prekybos apyvartos su JAV.
Kol kas aišku viena – Meksikos vyriausybė turi laimėti šį karą, jei nenori žlugti ir siekia išlaikyti įstatymo viršenybę pasienio regione. Dar nėra aiškių ženklų, kad šis karas būtų persimetęs į JAV ir artimiausiu metu to, matyt, nereikia net tikėtis.
Tai nėra ir narkotikų prekeivių interesas, nes išprovokuotų plataus masto medžioklę. Karteliams reikia tik išlaikyti komercinį kelią, ir bet koks narkotikų srauto į JAV sustabdymas skaudžiai atsilieptų jų verslui.
Dėl tų pačių priežasčių, matyt, nereikia tikėtis, jog narkomafija nori, kad žlugtų Meksikos vyriausybė ar valstybė apskritai – atvirkščiai, šiems ji reikalinga: juk daugelis valstybės pareigūnų yra korumpuoti ir lengvai paperkami.
Naujausi komentarai