Bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos, vykusios prie rytinių NATO ir ES sienų, sukėlė didelį Lenkijos ir Baltijos valstybių, vos prieš ketvirtį amžiaus išrūkusių iš Kremliaus kontrolės, nerimą dėl jose dalyvavusių karių skaičiaus ir Maskvos ketinimų.

Išvertus iš rusų kalbos, „zapad“ reiškia „Vakarus“, ir Vakarų valstybės būgštavo, kad tos pratybos primena karo su NATO repeticiją.

„Esama neatitikimų tarp to, ką Rusija pranešė prieš pratybas, ir tikrųjų pratybų skaičių, masto ir apimties“, – ketvirtadienį po Rusijos ir NATO Tarybos posėdžio sakė J. Stoltenbergas.

„Pratybose dalyvavusių karių skaičius smarkiai viršijo skaičių, praneštą prieš pratybas“, – pridūrė jis ir sakė, kad 29 Aljanso narės dėl šios problemos kreipėsi į Rusijos nuolatinį atstovą prie NATO Aleksandrą Gruško.

Artėjant Rusijos ir Baltarusijos pratyboms NATO nerimą kėlė šiuos mokymus lydintis slaptumas. Šiaurės Aljansas būgštavo, kad Rusija nori nuslėpti tikrąjį šių pratybų mastą.

Pasak , Rusija suskaidė savo pratybas „Zapad 2017“ į mažesnius mokymus, kad galėtų apeiti savo tarptautinius įsipareigojimus dėl karinių pratybų vykdymo tvarkos.

Pasak Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų Europoje vado generolo leitenanto Benjamino Hodgeso (Bendžamino Hodžeso), Maskva suskaldė savo pratybas į mažesnius karinius mokymus, kad apeitų tarptautinį protokolą, pagal kurį pratybas, kuriose dalyvauja daugiau nei 13 tūkst. karių, gali stebėti užsienio stebėtojai. NATO buvo leista siųsti savo stebėtojus tik į vadinamąsias lankytojų dienas.

Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad bendrose Rusijos ir Baltarusijos karinėse pratybose, kurios buvo „griežtai gynybinio“ pobūdžio, dalyvavo vos 12 tūkst. 700 karių. Tačiau B. Hodgeso manymu, karių ten buvo gerokai daugiau.

„Spėju, kad visose tose pratybose galėjo būti daugiau nei 40 tūkst. karių“, – sakė B.Hodgesas žurnalistams.

Estija, Lietuva ir Vokietija sakė, kad pratybose turėjo dalyvauti maždaug 100 tūkst. karių.

Artėjant „Zapad 2017“, saugumo ekspertai visame regione nerimavo, kad Rusija gali palikti dalį savo pajėgų Baltarusijoje , tačiau J. Stoltenbergas nurodė, kad NATO nepastebėjo jokių ženklų, kad taip būtų įvykę.

Tuo tarpu A. Gruško tvirtino, kad NATO pareiškimams nėra „jokių įrodymų“.

„Buvo imtasi visų pastangų demonizuoti „Zapad“, – sakė jis per atskirą spaudos konferenciją. – Nesutinkame su propaganda apie rusų pratybas.“

Rusijos ir NATO Taryba susitikdavo reguliariai iki 2014-ųjų, kai dėl Ukrainos krizės itin pašlijo Vakarų ir Maskvos santykiai. Po kelių mėnesių derybų Aljanse, šios tarybos darbas buvo atnaujintas praėjusiais metais.

Maskvos ir Vakarų santykiai tebėra itin įtempti, Rusijai aneksavus Krymą ir teikiant paramą prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje, kur ginkluotas konfliktas jau pareikalavo daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių.

NATO ir toliau praktiškai nebendradarbiauja su Rusija dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje, tačiau Aljanso politinės komunikacijos kanalai tebėra atviri.