Britų generolas: NATO patyrė pralaimėjimą, leisdama Rusijai užpulti Ukrainą

Jis tai pareiškė ketvirtadienį BBC radijui.

„Manau, jog išsakysiu šiek tiek ginčijamą nuomonę, teigdamas, kad NATO buvo nugalėta, NATO blefas buvo atskleistas. Mes neįstengėme sustabdyti rusų, trypiančių Ukrainą, ir dabar NATO gina po 2004 metų išsiplėtusias savo sienas, Baltijos šalių, Lenkijos, Vengrijos ir Rumunijos sienas. Ir ji turi jas ginti, - sakė britų kariškis. – Nemanau, kad Aljansas galėtų pereiti į puolimą, kadangi 30 jo narių požiūriai šiek tiek skiriasi“.

Pasak N. Parkerio, „turėtume sudaryti mažesnę tautų koaliciją, kuri galėtų pradėti rengti puolamąją strategiją prieš Putiną“.

2016 metais N. Parkeris tapo tuomečio Ukrainos gynybos ministro Stepano Poltorako patarėju. Kartu su JAV dimisijos generolu Johnu Abizaidu jis padėjo Kijevui reformuoti Ukrainos armiją.

NATO nepastebi Rusijos atsitraukimo Ukrainoje – perspėja dėl tolesnių atakų

NATO nepastebėjo, kad Rusijos pajėgos atsitrauktų Ukrainoje, ir perspėja dėl „papildomų puolamųjų veiksmų“, ketvirtadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.

„Mūsų žvalgybos duomenimis, Rusijos daliniai ne atsitraukia, o keičia pozicijas. Rusija bando persigrupuoti, papildyti atsargas ir sustiprinti savo puolimą Donbaso regione“, – sakė J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją.

„Tuo pat metu Rusija ir toliau spaudžia Kyjivą bei kitus miestus. Taigi, galime tikėtis papildomų puolamųjų veiksmų, atnešančių dar daugiau kančių“, – pridūrė jis.

Toks NATO padėties vertinimas prieštarauja Rusijos derybininkų pasižadėjimui per šią savaitę Turkijoje vykusias derybas „radikaliai“ mažinti Maskvos karinį aktyvumą Ukrainos šiaurėje, įskaitant sostinės apylinkes.

Trisdešimt šeštoji karo Ukrainoje diena

„Girdėjome neseniai padarytus pareiškimus, kad Rusija deeskaluos karines operacijas aplink Kyjivą ir šiaurės Ukrainoje. Tačiau Rusija ne kartą melavo apie savo ketinimus. Taigi, Rusiją galime vertinti tik pagal jos veiksmus, o ne žodžius“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.

„Akivaizdu, kad iš Rusijos pusės matome mažai noro rasti politinį sprendimą“, – kalbėjo jis.

„Matome, kad toliau apšaudomi miestai ir kad Rusija perskirsto kai kurias karines pajėgas, perkelia dalį jų – tikriausiai siekdama sustiprinti savo pastangas Donbaso regione“, – pažymėjo NATO vadovas.

J. Stoltenbergas pridūrė: „Tarp to, kas vyksta mūšio lauke, ir to, kas vyksta prie derybų stalo, yra glaudus ryšys. Tai leidžia mums teikti paramą Ukrainai, taip pat stiprinti jos pozicijas prie derybų stalo.“

Skatina NATO nares didinti išlaidas gynybai

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą paskatino NATO valstybes nares „iš naujo pajusti būtinybę“ didinti išlaidas gynybai, ketvirtadienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius J. Stoltenbergas, pristatydamas organizacijos 2022-ųjų metinę ataskaitą.

Dokumente, kuriame apžvelgiamos išlaidos prieš Rusijai pradedant karą šių metų vasarį, nurodoma, kad tik aštuonios iš 30 NATO valstybių narių vykdo įsipareigojimą gynybai skirti bent 2 proc. nuo savo bendrojo vidaus produkto.

Kaip įprasta, Jungtinės Valstijos – didžiausia NATO karinė galybė – pirmauja pagal išlaidas gynybai, kurios sudaro 3,6 procento BVP. Maždaug tiek pat gynybai proporcingai skiria ir Graikija.

Dar šešios šalys, pranokstantys 2 proc. „gairę“, yra Lenkija, Jungtinės Karalystė, Kroatija, Estija, Latvija ir Lietuva.

Tokių valstybių sumažėjo, palyginus su 2020 metais, kai 2 proc. BVP tikslą buvo pasiekusios 11 NATO narių.

Tačiau J. Stoltenbergas pabrėžė, kad karas Ukrainoje nulėmė „naują saugumo tikrovę“ ir kad sąjungininkės jau pradėjo į ją reaguoti.

Jis atkreipė dėmesį, kad Vokietija pareiškė ketinanti skirti 100 mlrd. eurų (110 mlrd. JAV dolerių) savo prastai paruoštai kariuomenei ir viršyti 2 proc. rodiklį. Apie tokius planus Berlynas paskelbė praėjus vos kelioms dienoms nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją.

NATO vadovas taip pat užsiminė apie panašius Danijos, Lenkijos ir Rumunijos pažadus pasiekti minimą finansavimo tikslą.

„Kartu tai yra didžiulis skirtumas“, – sakė J. Stoltenbergas.

Vis tik jis pripažino, kad vyriausybės turi derinti išlaidų prioritetus tarp gynybos, sveikatos apsaugos, švietimo ir infrastruktūros.

Tačiau jis pabrėžė: „Tuo pat metu, kai matome naują saugumo realybę, kai matome agresyvius Rusijos veiksmus prieš Ukrainą, visi suprantame, kad reikia investuoti į mūsų saugumą.“

Anot J. Stoltenbergo, įsipareigojimai didinti gynybos išlaidas bus aptariami per birželį Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Jo metu taip pat turi būti parengta nauja Aljanso gynybos strategija, specialiai pritaikyta atsakui į Rusijos keliamą grėsmę.

„Manau, kad matote, jog reikia daugiau investuoti į oro gynybą, reikia daugiau investuoti į aukštesnę parengtį; taip pat turėti daugiau ginkluotės, gerokai daugiau pajėgumų vykdyti operacijas ilgesniu laikotarpiu bei stipriausių pajėgumų“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius.

Šiame straipsnyje:

karas Ukrainoje