Nors Aljansas vis dar nėra tikras, ką Kremlius galėtų padaryti, J. Stoltenbergas per Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro „Atlantic Council“ surengtą renginį pasakė, kad Rusija turi keletą galimybių.

„Kibernetinis (karas),.. pastangos perversmu nuversti vyriausybę Kijeve, sabotažas – Ukrainos viduje dirba jų žvalgybos pareigūnai... Taigi, turime būti pasirengę įvairiausioms formoms ar agresyviems Rusijos veiksmams prieš Ukrainą“, – sakė J. Stoltenbergas.

Tačiau jis pridūrė, kad „nėra linkęs leistis pernelyg toli į spekuliacijas, nes dabar tikslas yra pabandyti sumažinti įtampą... Mes raginame Rusiją susėsti ir pradėti derybas, kad būtų išvengta tokių scenarijų ir būtų rastas politinis sprendimas“.

Prie Ukrainos sienų dešimtis tūkstančių karių sutelkusią Rusiją Vakarai kaltina rengiantis galimai invazijai į provakarietišką savo kaimynę ir pagrasino beprecedentėmis sankcijomis, jei įsiveržimas įvyks. Pati Maskva neigia turinti tokių planų.

NATO surengė kelis susitikimus dėl numanomos grėsmės, o vasario 16–17 dienomis planuoja surengti dar vieną sąjungininkų gynybos ministrų posėdį.

J. Stoltenbergas pripažino, kad „esama tam tikrų nuomonių skirtumų tarp sąjungininkų“ dėl to, kokia parama turėtų būti teikiama Ukrainai, kuri nėra NATO narė ir nesulauks Aljanso karių, parengtų dalyvauti kovos veiksmuose.

JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada siunčia Ukrainai ginklus ir karinius instruktorius, o kitos, pavyzdžiui, Vokietija, susilaiko.

„Nėra tikrumo dėl Rusijos planų“, – sakė NATO vadovas.

„Iš NATO pusės esame pasirengę užmegzti politinį dialogą. Bet taip pat esame pasirengę reaguoti, jei Rusija pasirinks ginkluotą konfliktą, konfrontaciją. Taigi esame pasirengę abiem variantams, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Sunkiai dirbame siekdami geriausio taikaus politinio sprendimo, tačiau ruošiamės ir blogiausiam.“