Daugumą parlamente turinčios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) deputatai nubalsavo už teisės profesoriaus Zbigniewo Jedrzejewskio (Zbignevo Jendžejevskio) paskyrimą į Konstitucinį Tribunolą. Jo kandidatūrą taip pat palaikė keli dešiniosios partijos „Kukiz'15“ įstatymų leidėjai.

Tačiau tas chaotiškas balsavimas buvo užginčytas – opozicinė Pilietinės platformos partija (PO) ir Lenkijos liaudies partija (PSL) pareiškė, kad buvo pažeistos procedūros, bei pareikalavo balsavimą pakartoti.

Opozicijos lyderiai skundėsi, kad viena „Kukiz'15“ deputatė pažeidė taisykles, balsuodama už naują teisėją savo ir vieno bendrapartiečio, kuris tame Seimo posėdyje nedalyvavo, vardu, gavusi jo sutikimą.

Dėl to įstatymų leidėja Malgorzata Zwiercan (Malgožata Zvercan) buvo pašalinta iš savo frakcijos, o deputatas Kornelis Morawieckis (Kornelis Moraveckis), vietoje kurio ji balsavo, pasitraukė pats.

Šį balsavimą pakartoti neplanuojama, bet prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) pareikalavo, kad Seimo pirmininkas pateiktų raštišką pasiaiškinimą dėl to incidento.

Perspėjimai dėl chaoso 

Konstitucinis Tribunolas jau iki šio balsavimo turėjo per daug narių ir buvo patekęs į konstitucinę aklavietę po to, kai tiek PiS, tiek ankstesnė liberalios pakraipos PO administracija pasistengė prastumti į tą instituciją joms lojalius teisėjus.

Valdančioji PiS taip pat priėmė kelis prieštaringai vertinamus teisės aktus dėl Konstitucinio Tribunolo reformos, pakeičiančios jo sprendimų priėmimo taisykles, kai lapkritį konservatoriai sugrįžo į valdžią po aštuonerių metų opozicijoje.

Opozicijos įstatymų leidėja Kamila Gasiuk-Pihowicz (Kamila Gasiuk-Pihovič) sakė, kad ketvirtadienį įvykęs balsavimas taps dar viena kliūtimi „galimybei rasti taikų sprendinį“ šiai konstitucinei krizei.

Ši liberalios partijos Šiuolaikinės partijos (Nowoczesna) deputatė ragino konservatorius nerinkti naujo teisėjo, „kad būtų išvengta chaoso, destabilizacijos, smūgio mūsų tarptautiniams aljansams“.

Šis balsavimas buvo paskutinę minutę įtrauktas į PiS kontroliuojamų parlamento žemųjų rūmų darbotvarkę, tuojau po to, kai Europos Parlamentas trečiadienį paskelbė Lenkiją apėmusią krizę smerkiančią rezoliuciją.

Sausį Europos Komisija pradėjo precedento neturintį tyrimą, ar Lenkijos konstitucinio teismo reformos nepažeidžia ES demokratijos normų ir ar dėl to turėtų būti taikomos kokios nors sankcijos.

Europarlamentarų trečiadienį triuškinama balsų dauguma priimtoje rezoliucijoje Komisija raginama imtis veiksmų.

Lenkijos vyriausybės inicijuoti pokyčiai šalies aukščiausioje teismo institucijoje „kelia pavojų demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principams“, sakoma EP rezoliucijoje.

Lenkijos premjerė Beata Szydlo (Beata Šydlo) atrėžė, kad tokia rezoliucija yra „puolimas“ prieš Lenkijos valstybę, sakydama, kad Europos Parlamentas verčiau būtų sutelkęs dėmesį į Bendriją apėmusių „krizių“ sprendimą.