Tai buvo pirmasis R. Sikorskio vizitas Berlyne po to, kai gruodį į valdžią Lenkijoje atėjo nauja centristų koalicijos vyriausybė.

Panašų raginimą 2020 metų rugsėjį išsakė Lenkijos tuometinės valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis, apskaičiavęs, kad Vokietija turėtų sumokėti Varšuvai 1,3 trilijono eurų kaip kompensaciją už daugiau kaip 5,2 mln. Lenkijos piliečių mirtį.

Kalbėdamas per televiziją „Welt“ po derybų su savo kolege Vokietijoje Annalena Baerbock (Analena Bėrbok), R. Sikorskis sakė, jog „tai, ką Vokietija padarė Lenkijai Antrojo pasaulinio karo metais, buvo baisu ir žiauru“.

Jis teigė, kad būtų naudinga, jei Vokietija „rastų kūrybišką sprendimą, kaip išreikšti šią kančią, išreikšti apgailestavimą ir padaryti ką nors gero žmonėms, išgyvenusiems šį laikotarpį“.

„Ir šis etinis praeities apmąstymas tuomet turėtų baigtis finansine kompensacija“, – pridūrė ministras, nepateikdamas jokių skaičių.

Antrojo pasaulinio karo metu padarytos žalos atlyginimo klausimas jau buvo sukėlęs įtampą tarp Berlyno ir ankstesnės PiS vadovaujamos Lenkijos vyriausybės, kuri tvirtino, kad Vokietija šiuo klausimu turi moralinę pareigą.

Vokietija dažnai atmeta tokias pretenzijas, nurodydama 1953-ųjų Lenkijos sprendimą atsisakyti pretenzijų Rytų Vokietijai.