Šis ES vadovų susitikimas su amerikiečių prezidentu yra pirmas po netikėtos Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pergalės rinkimuose, sukėlusios nerimo bangą dėl galimų drastiškų pasikeitimų JAV politikoje.

Šalį suskaldžiusios prezidentinės kampanijos metu D. Trumpas išsakė abejonių dėl beveik 70 metų NATO sąjungininkių saugumą užtikrinusio skydo prasmės ir pažadėjo pasitraukti iš sunkiai pasiektų sutarčių, kurios buvo sudarytos sprendžiant klimato kaitos ir Irano branduolinės programos problemas.

JAV išrinktojo prezidento demonstruotas draugiškumas Rusijos vadovui Vladimirui Putinui taip pat privertė suabejoti jo požiūriu į Maskvos karinių oro pajėgų dalyvavimą Sirijos kare, palaikant prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimą, ir jos vaidmenį rytinėje Ukrainoje vykstančiame separatistiniame konflikte.

Berlyne vykusiame susitikime sunerimusios Europos partnerės laukė B. Obamos nuraminimų, galiausiai šešios derybų šalys „susitarė dėl būtinybės bendrai dirbti toliau, kad būtų įgyvendinta tarpatlantinė darbotvarkė“, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

Tai reiškia – „užtikrinti konfliktų Sirijoje ir rytinėje Ukrainoje sprendimą diplomatiniu keliu“, taip pat didinti spaudimą Rusijai sankcijomis tol, kol ji įgyvendins savo įsipareigojimus, numatytus Ukrainos taikos susitarime.

Susitikimo dalyviai pritarė „tolesnio bendradarbiavimo per daugiašales institucijas, taip pat ir NATO, svarbai“.

Prieš penktadienio susitikimą Berlyne B. Obamos kalboje nuskambėjo atsargaus optimizmo gaidelė, kad D. Trumpas gali pakeisti savo poziciją, kai realiai perims prezidento pareigas.

„Tai susiję su rimta atsakomybe, dirbant tame poste, kuri verčia sutelkti dėmesį, reikalauja rimtumo“, – sakė B. Obama spaudos konferencijoje po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

„Ir jeigu rimtai nežiūrėsi į šį darbą, tada, greičiausiai, labai ilgai ten neišbūsi. Nes tai sukels problemų“, – pridūrė jis.

B. Obama taip pat pabrėžė vieningos Europos svarbą ir ragino Bendriją nelaikyti dešimtmečius kurtų transatlantinių ryšių savaime suprantamu dalyku.

„ES išlieka vienu didžiausių pasaulyje politinių ir ekonominių pasiekimų, ir šių pasiekimų nereikia laikyti savaime suprantamu dalyku“, – sakė jis.

„Būkite vieningi“

B. Obamos penktadienio susitikimas su Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos bei Ispanijos lyderiais yra pirmoji tokio formato diskusija po D.Trumpo pergalės rinkimuose.

Jis pradėtas opiausiais klausimais – JAV vadovaujamos koalicijos kova su „Islamo valstybės“ džihadistais Sirijoje bei Europos migrantų krizė, tada pereita prie Ukrainos krizės, sakė F. Hollande'o patarėjas apie derybas, kurios truko ilgiau kaip dvi valandas..

Šio susitikimo išvakarėse B. Obama, kalbėdamas apie abu konfliktus, pabrėžė, turįs vilties, kad D. Trumpas „drąsiai stos prieš Rusiją, kur nukrypstama nuo mūsų vertybių ir tarptautinių normų“.

Jis sakė, kad Rusija yra karinė supervalstybė, kurios įtaka jaučiama visame pasaulyje. Tačiau prezidentas įspėjo D. Trumpą atsispirti pagundai „sudaryti su Rusija kai kuriuos susitarimus, kurie gali pakenkti mažesnėms šalims, nors ir atrodytų parankūs tuo metu“.

B. Obamos atsisveikinimo vizitas Berlyne vyksta tokiu metu, kai ES ieško būdų spręsti ją užklupusius beprecedenčius iššūkius, keliančius grėsmę bloko ateičiai.

Britanijos vyriausybės vadovė Theresa May (Tereza Mei), kurios šalis sukrėtė pasaulį, referendume nubalsavusi už pasitraukimą iš ES, susitikimo Berlyne kuluaruose surengs atskiras derybas su A. Merkel dėl „Brexit“.

Tuo tarpu Prancūzijos prezidentui Francois Hollande’ui (Fransua Holandui) tenka sukti galvą dėl savo rekordiškai menko populiarumo prieš ateinančių metų gegužę vyksiančius valstybės vadovo rinkimus. Prognozuojama, kad kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) gali prasimušti į antrąjį rinkimų turą arba net iškart išplėšti pergalę.

Italijos premjeras Matteo Renzi (Matėjui Renciui) bei Ispanijos vyriausybės vadovas Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) grumiasi su valstybės skolos problemomis.

Tačiau B. Obama ragino kolegas žiūrėti plačiau ir pažymėjo, kad „šiame žemyne mūsų matomi laimėjimai, sudarantys ryškų kontrastą padalytai praėjusio amžiaus Europai, primena mums, kaip svarbu dirbti drauge“.

Europos Sąjungai ruošiantis sudėtingoms deryboms dėl „Brexit“, B. Obama paragino Briuselį ir Londoną bendromis pastangomis siekti tokių santykių ateityje, kurie leistų „išlaikyti kiek įmanoma glaudesnius ekonominius, politinius ir saugumo ryšius tarp Jungtinės Karalystės ir ES“.

„Ji tvirta“

B. Obamos sprendimas pasirinkti Berlyną savo atsisveikinimo kelionės Europoje stotele kai kurių apžvalgininkų traktuojamas kaip prezidento noras perduoti A. Merkel atsakomybę ginti liberaliosios demokratijos vertybes.

Nukrypdama nuo Berlyno tradicijos žiūrėti į Ameriką kaip į šalį, iš kurios Vokietija kažkada mokėsi pagrindinių laisvių, kanclerė D. Trumpui skirtame sveikinime akcentavo, kad bendradarbiavimas turi būti grindžiamas bendromis demokratinėmis vertybėmis ir pagarba žmogaus orumui.

B. Obama pareiškė tvirtą palaikymą A. Merkel, kuri artimiausiu metu turėtų paskelbti, ar ateinančiais metais sieks ketvirtos kadencijos, ir pripažino, kad kanclerės pečius slėgs sunki tarptautinių problemų našta.

„Norėčiau palengvinti jos naštą. Tačiau ji tvirta“, – sakė B. Obama, kuris su oficialiu vizitu Berlyne lankosi šeštą kartą, prieš kelionę į Limą dalyvauti Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono lyderių susitikime.

Kitą dieną po B. Obamos išsakytų pagyrimų A. Merkel jos partija paskelbė sekmadienį rengianti neplanuotą spaudos konferenciją. Manoma, kad joje Vokietijos lyderė paskelbs sieksianti ketvirtosios kadencijos.