„Vokietijos vyriausybė yra įsipareigojusi ginti žmogaus teises visame pasaulyje, tai galioja ir Azerbaidžanui“, – penktadienį per bendrą spaudos konferenciją su I. Alijevu, atsakydamas į žurnalistų klausimą, sakė O. Scholzas.

Nevyriausybinės organizacijos (NVO), žmogaus teisių gynėjai ir žiniasklaida turi turėti galimybę šalyje dirbti „laisvai ir be spaudimo“, sakė jis.

I. Alijevas atmetė kritiką, sakydamas, kad jo šalyje gerbiamos žmogaus teisės ir žiniasklaidos laisvė, teigiama oficialiame vertime.

„Azerbaidžane nėra jokios cenzūros. Azerbaidžane yra laisvas internetas. Azerbaidžane yra šimtai žiniasklaidos priemonių“, – sakė jis.

Kaltinimai, kad jo šalis riboja žiniasklaidos laisvę, yra nepagrįsti ir nesąžiningi, sakė I. Alijevas.

I. Alijevas jau daugiau kaip 20 metų yra autoritarinis Azerbaidžano vadovas, o paskutinį kartą buvo perrinktas per prieštaringai vertinamus rinkimus vasario mėnesį, oficialiai juose surinkęs daugiau kaip 90 proc. rinkėjų balsų.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) kritikuoja didėjančius susirinkimų ir saviraiškos laisvės suvaržymus šalyje. Daug nepriklausomų žurnalistų ten yra įkalinti, įskaitant laisvai samdomu darbuotoju Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ZDF dirbusį reporterį Imramą Alijevą.

Vokietijos parlamento Žmogaus teisių komiteto nariai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame reikalauja, kad Azerbaidžanas paleistų daugiau kaip 300 politinių kalinių.

Planuojama, kad Azerbaidžane lapkričio mėnesį vyks kita JT klimato kaitos konferencija. I. Alijevas į Berlyną atvyko iš dalies tam, kad prisijungtų prie Petersbergo klimato dialogo, kurį organizuoja Vokietijos užsienio reikalų ministerija.