- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ukrainos Aukščiausiosios Rados priimtas įstatymas dėl separatistų kontroliuojamų Rytų Ukrainos teritorijų neprieštarauja Minsko susitarimams, Kijevas laikosi visų savo tarptautinių įsipareigojimų, pirmadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Petro Porošenka.
Ukrainos parlamentas praeitą ketvirtadienį priėmė įstatymą, kurio tikslas – reintegruoti rytines šalies teritorijas, šiuo metu kontroliuojamas Rusijos remiamų separatistų.
Įstatymu faktiškai deklaruojamas palaikymas šių teritorijų susigrąžinimui karine jėga, jei tai bus būtina.
Rusija savo ruožtu įspėjo, kad įstatymas faktiškai sužlugdo Minsko taikos susitarimus, kurių dalyvė yra Ukraina ir kurie turėjo užbaigti kruviną konfliktą šalies rytuose.
„Noriu pabrėžti, kad nei šio įstatymo dvasia, nei raidė neprieštarauja Minsko susitarimams, kaip nori pavaizduoti Maskva. Ne taip kaip Rusija, kuri ieško bet kokio preteksto jų nevykdyti, Ukraina tvirtai laikosi ir laikysis visų savo tarptautinių įsipareigojimų“, – minint Ukrainos susivienijimo dieną ir 100-ąsias Ukrainos Liaudies Respublikos nepriklausomybės paskelbimo metines sakė P. Porošenka.
Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad šiuos žodžius skiria dalyvaujantiems diplomatams, ir paragino juos į savo sostines perduoti atitinkamus pranešimus.
P. Porošenka paaiškino, kad įstatymas „Dėl valstybės politikos ypatybių užtikrinant valstybinį Ukrainos suverenitetą laikinai okupuotose teritorijose Donecko ir Luhansko srityse“ įtvirtina Ukrainos teisę gintis pagal Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsnį ir detalizuoja jos realizacijos mechanizmą.
„Pasirašysiu iškart, kai tik šis įstatymas ateis iš Ukrainos parlamento“, – sakė P. Porošenka.
Tuo pačiu jis pažymėjo, kad įstatymu patvirtinamas taikaus politinio ir diplomatinio situacijos Rytų Ukrainoje sureguliavimo prioritetas.
Ukrainos parlamento priimtame įstatyme šalies rytiniuose regionuose vykstantis konfliktas oficialiai pripažįstamas „laikinąja Rusijos okupacija“.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad naujasis įstatymas prilygsta pasiruošimui karui.
Kovos Rytų Ukrainoje, įsiplieskusios netrukus po to, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, nuo 2014 metų balandžio nusinešė daugiau nei 10 tūkst. gyvybių.
2015-aisiais pasirašius Minsko taikos susitarimus kovos aprimo, tačiau pavieniai susirėmimai tebevyksta, o pastangos rasti politinį krizės sprendinį pateko į aklavietę.
Ukraina ir jos sąjungininkai Vakaruose kaltina Rusiją, kad ši siunčia kitapus sienos karius ir ginklus. Tokiu būdu Kremlius esą kursto konfliktą, siekdamas nubausti Kijevą už sprendimą atsigręžti į Europą.
Naujajame ukrainiečių įstatyme Rusija taip pat kaltinama „agresija“. Maskva neigia prisidedanti prie šio konflikto ir tvirtina, kad karas yra Ukrainos vidaus reikalas, nors yra daugybė įrodymų, kad karo draskomoje Rytų Ukrainoje yra rusų karių ir ginklų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žaliųjų frakcijos lyderis: jei norime stabilumo, kraštutinės dešinės jėgos negali būti pasirinkimas1
Stiprėjant kraštutinės dešinės jėgoms Europos Parlamente (EP), demokratinės jėgos privalo laikytis išvien, sako vienas Žaliųjų frakcijos, Europos laisvojo aljanso (Greens/EFA) frakcijos EP vadovų Philippe Lambert. Anot jo, nepais...
-
U. von der Leyen naujame EP žada bastioną prieš kraštutinius kairiuosius ir dešiniuosius
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) naujos sudėties Europos Parlamente žada pastatyti bastioną prieš kraštutinius kairiuosius ir dešiniuosius. ...
-
R. Metsola: europiečiai pasisakė, kuria kryptimi turėtų pasukti ES1
Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola tikisi, kad kaip įmanoma daugiau europiečių pasinaudojo teise balsuoti sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose. Anot jos, šio balsavimo rezultatai parodys, kuria kryptimi Bendrija turės sukti ateinan...
-
Preliminarūs rezultatai: didžiausia Europos Parlamente išliks Europos liaudies partija
Europos liaudies partija (ELP) turėtų likti didžiausia frakcija naujos sudėties Europos Parlamente: jai prognozuojama 191 vieta, rodo Europos Sąjungos pirmadienį paskelbti preliminarūs rinkimų rezultatai. ...
-
E. Macronas paleido parlamentą, paskelbė naujus rinkimus2
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį pranešė paleidžiantis parlamentą ir paskelbė naujus rinkimus birželio 30-ąją. ...
-
Rinkėjų aktyvumas rinkimuose į EP Latvijoje siekė 33,83 proc., Estijoje – 37,7 proc.
Rinkėjų aktyvumas rinkimuose į Europos Parlamentą Latvijoje siekė 33,8 proc., o Estijoje – 37,7 proc., sekmadienį užsidarius apylinkėms pranešė institucijos. ...
-
Pirmosios balsavusiųjų apklausos: proeuropietiškos partijos turėtų išlaikyti daugumą EP
Pirmieji rinkimuose į Europos Parlamentą balsavusiųjų apklausų rezultatai iš penkių Europos Sąjungos šalių sekmadienį rodo, kad pagrindinės proeuropietiškos partijos turėtų išlaikyti daugumą kitame parlamente, nors para...
-
EPP rinkimų prognozės didina U. von der Leyen šansus siekti antrosios kadencijos3
Centro dešinioji Europos liaudies partija (EPP) su savo lydere, Vokietijos atstove Ursula von der Leyen, artėja link pergalės Europos Parlamento rinkimuose, rodo sekmadienį transliuotojų ARD ir ZDF pateikti pirminiai duomenys. ...
-
Belgijoje – galimi pažeidimai per rinkimus: balsavo nepilnamečiai?
Kai kurie nepilnamečiai Belgijos rinkėjai, kurie turėjo teisę balsuoti tik Europos Parlamento rinkimuose, galėjo atiduoti savo balsą ir regioniniuose bei federaliniuose rinkimuose, kuriuose dalyvauti neturėjo teisės, sekmadienį pareiškė &scaro...
-
Naujai kadencijai prisaikdintas Indijos premjeras N. Modi
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi (Narendra Modis) sekmadienį buvo prisaikdintas trečiajai kadencijai. ...