Pasaulio spaudimą suteikti palestiniečiams savo valstybę atgaivino Izraelio ir „Hamas“ karas, kuris siaučia Gazos Ruože nuo 2023 m. spalio 7 d., kai teroristinė kovotojų grupuotė surengė išpuolį.

Šiuo žingsniu nutolstama nuo ilgai vyravusios nuomonės, kad palestiniečiai gali siekti valstybingumo tik derybų su Izraeliu keliu.

Remiantis AFP duomenimis, bent 145 iš 193 JTO narių jau pripažįsta arba planuoja pripažinti Palestinos valstybę, tarp jų ir Prancūzija, Kanada bei Didžioji Britanija.

Toliau pateikiama trumpa palestiniečių valstybingumo siekio per kelis pastaruosius dešimtmečius istorija.

1988 m.: nepriklausomą Palestinos valstybę paskelbia Y. Arafatas

1988 m. lapkričio 15 d., per pirmąją palestiniečių intifadą, t. y. sukilimą prieš Izraelio valdžią, palestiniečių lyderis Yasseras Arafatas vienašališkai paskelbė nepriklausomą Palestinos valstybę su sostine Jeruzalėje.

Jis tai padarė Alžyre, egzilyje veikiančios Palestinos nacionalinės tarybos susirinkimo metu. Jame patvirtintas tikslas siekti dviejų valstybių principu pagrįsto sprendimo, pagal kurį greta viena kitos egzistuotų nepriklausomos Izraelio ir Palestinos valstybės.

Alžyras po kelių minučių tapo pirmąja šalimi, oficialiai pripažinusia nepriklausomą Palestinos valstybę.

Per savaitę šiuo pavyzdžiu pasekė dešimtys kitų šalių, įskaitant didžiąją dalį arabų pasaulio, Indiją, Turkiją, daugumą Afrikos ir keletą Vidurio ir Rytų Europos šalių.

Kita Palestinos valstybingumo pripažinimo banga kilo 2010 m. pabaigoje ir 2011 m. pradžioje, kai Artimųjų Rytų taikos procesas buvo atsidūręs aklavietėje.

Į palestiniečių raginimus paremti jų valstybingumo siekį tuomet atsiliepė Pietų Amerikos šalys, įskaitant Argentiną, Braziliją ir Čilę. Tai buvo atsakas į Izraelio sprendimą panaikinti laikiną draudimą statyti žydų gyvenvietes okupuotame Vakarų Krante.

2011–2012 m.: JTO pripažinimas

2011 m., taikos deryboms patekus į aklavietę, palestiniečiai tęsė kampaniją dėl visateisės narystės JTO.

Nors šis siekis baigėsi nesėkmingai, tų pačių metų spalio 31 d. JTO švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO nubalsavo priimti palestiniečius visateisiais nariais, šiuo istoriniu žingsniu nemaloniai nustebindama Izraelį ir Jungtines Amerikos Valstijas.

2012 m. lapkričio mėn. Niujorke, JTO Generalinėje Asamblėjoje buvo pirmą kartą iškelta Palestinos vėliava. Tai įvyko po to, kai didžiąja balsų dauguma buvo nuspręsta pakelti palestiniečių statusą iki „ne narės valstybės stebėtojos“.

Palestiną kaip valstybę narę po trejų metų taip pat priėmė Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT).

2024–2025 m.: naujas postūmis

Pasaulio paramą Palestinos valstybingumui sustiprino Izraelio puolimas Gazoje Ruože po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ išpuolio.

Šį diplomatinį žingsnį 2024 m. žengė keturios Karibų jūros šalys (Jamaika, Trinidadas ir Tobagas, Barbadosas ir Bahamos) bei Armėnija.

Tą patį padarė ir keturios Europos šalys: Norvegija, Ispanija, Airija ir Slovėnija, iš kurių trys yra Europos Sąjungos narės.

Europos Sąjungoje tai buvo pirmasis toks žingsnis per 10 metų nuo 2014-ųjų, kai Palestinos valstybingumą pripažino Švedija, kurios santykiai su Izraeliu po to kelerius metus buvo įtempti.

Kitos valstybės narės, pavyzdžiui, Lenkija, Bulgarija ir Rumunija, tai padarė dar 1988 m., gerokai iki įstodamos į ES.

Antra vertus, kai kurios buvusios Rytų bloko šalys Palestinos valstybės nepripažįsta arba nebepripažįsta, pavyzdžiui, Vengrija ir Čekija.

Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese pirmadienį JTO Generalinėje Asamblėjoje pareiškė, kad „Australija pripažins Palestinos tautos teisę į savo valstybę“.

Prancūzija praėjusį mėnesį pareiškė ketinanti rugsėjį pripažinti Palestinos valstybę, o Didžioji Britanija pareiškė padarysianti tą patį, jei Izraelis nesiims „esminių veiksmų“, įskaitant susitarimą dėl ugnies nutraukimo Gazos Ruože.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney taip pat pareiškė, kad rugsėjo mėnesį Kanados vyriausybė pripažins Palestinos valstybę. Šis Kanados žingsnis žymi dramatišką šalies politikos posūkį, kuris iškart sulaukė Izraelio pasmerkimo.

Tarp kitų šalių, kurios taip pat gali oficialiai pripažinti Palestinos valstybę, minimos Malta, Suomija ir Portugalija.