Du lyderiai šeštadienį susitiko Eliziejaus rūmuose prieš Pirmojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo renginius. Tačiau jų kūno kalba rodė, kad tokių šiltų tarpusavio santykių, kokie buvo stebimi per D. Trumpo ankstesnį vizitą Paryžiuje pernai liepą nei E. Macrono vizitą Baltuosiuose rūmuose šiemet balandį, nėra.

E. Macronas pamėgino nugludinti aštrius kampus ir pareiškė, kad pritaria D. Trumpo nuomonei, jeigu Europai būtina didinti išlaidas gynybai. „Mums reikia gerokai geriau pasidalinti naštą NATO“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas.

Gindamas savo anksčiau šią savaitę išsakytą pasiūlymą sukurti Europos kariuomenę, E Macronas taip pat sakė: „Neteisinga, kad Europos saugumą užtikrina tik Jungtinės Valstijos“.

Į Eliziejaus rūmus atvykęs Amerikos prezidentas iš pradžių elgėsi šaltokai, tačiau po susitikimo buvo akivaizdžiai labiau atsipalaidavęs ir save ir E. Macroną pavadino „labai gerais draugais“.

„Norime stiprios Europos. Mums labai svarbu, kad Europa būtų stipri“, – sakė jis.

„Labai įžeidžiantys“

D. Trumpo vizitas Prancūzijoje, kuriais prasideda dvi dienas truksiantys renginiai, skirti paminėti šimtąsias Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metinės, grėsė būti gana įtemptas po to, kai Amerikos prezidentas išreiškė pasipiktinimą dėl E. Macrono žodžių apie „Europos kariuomenę“.

Paryžiaus teigimu, prezidento žodžiai buvo netinkamai suprasti.

Penktadienį D. Trumpas išreiškė pasipiktinimą E. Macrono komentarais, kuriuos pavadino „labai įžeidžiamais“, nes Prancūzijos prezidentas anksčiau šią savaitę JAV paminėjo kartu su Kinija ir Rusija kaip potencialias grėsmes Europos Sąjungos saugumui.

„Prancūzijos prezidentas Macronas ką tik pasiūlė Europai kurti savo kariuomenę, kad apsisaugotų nuo JAV, Kinijos ir Rusijos“, – sakoma D. Trumpo žinutėje, turint galvoje trimis dienomis anksčiau nuskambėjusį E. Macrono pasisakymą.

„Labai įžeidžiama, bet galbūt Europa turėtų pirmiausiai sumokėti sąžiningą indėlį NATO, kurią didžia dalimi subsidijuoja JAV!“ – pridūrė jis.

E. Macrono kanceliarija šeštadienį pripažino, kad prezidento pareiškimas „galėtų suklaidinti“, tačiau pabrėžė: „Jis niekada nesakė, kad mums reikia Europos kariuomenės kariauti prieš Jungtines Valstijas“.

Vienas E. Macrono patarėjas sakė, kad per susitikimą su D. Trumpu Prancūzijos prezidentas pabrėžė būtinybę Europai turėti didesnę gynybinę autonomiją, tačiau pabrėžė, kad nesiekiama „kenkti Jungtinėms Valstijoms“. Anot patarėjo, D. Trumpas į tai reaguodamas atsakė: „Esame gerokai artimesni, nei atrodo“.

Lyderiai taip pat aptarė Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggi (Džamalo Chašogdžio) nužudymą ir pareiškė, kad spaudimas išaiškinti šią žmogžudystę gali privesti prie „politinio sprendimo“ Jemene, kur Rijadas kovoja su Irano remiamais sukilėliais.

D. Trumpas ir jo žmona Melania papietavo su Prancūzijos prezidentu ir jo sutuoktine. Šeštadienio vakarą jie prisijungs prie kitų pasaulio lyderių vakarinei, kurią Orsė muziejuje rengia Prancūzijos prezidentas su žmona.

O sekmadienį pasaulio lyderiai dalyvaus minėjime prie Triumfo arkos.

JAV ir NATO konsultuosis dėl Rusijos branduolinio pakto

Prancūzijos pareigūnai sako, kad Jungtinių Valstijų prezidento administracija sutiko konsultuotis su NATO dėl Vašingtono planų trauktis iš ginklų kontrolės sutarties su Rusija.

Prancūzijos prezidento patarėjai sako, kad toks sprendimas buvo priimtas per D. Trumpo ir E. Macrono susitikimą Paryžiuje.

Baltieji rūmai tokio pranešimo kol kas nekomentuoja. Tačiau D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas (Džonas) Boltonas penktadienį žurnalistams Paryžiuje sakė, kad Jungtinės Valstijos „labai glaudžiai konsultuojasi“ su sąjungininkais dėl minėtos sutarties ir „yra labai optimistiškai nusiteikusios dėl bendros pozicijos“.

Jungtinės Valstijos ir NATO yra apkaltinusios Rusija pažeidžiant Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties sąlygas.

D. Trumpo sprendimas pasitraukti iš šios sutarties kelia nerimą daugeliui Europoje, kur ši sutartis yra laikomas vienu iš po Šaltojo karo sukurtos tvarkos pamatinių akmenų. E. Macronas yra perspėjęs, kad jeigu šios sutarties bus atsisakyta, Rusija gali dislokuoti tokias raketas, kurios galėtų pasiekti taikinius Europoje, bet ne Jungtinėse Valstijose.