Rusijos Pietų Uralo sritis, kur praėjusią savaitę nukrito meteoritas, nuo seno garsėja keistais reiškiniais. Ši vieta tarsi magnetas traukia dangaus kūnus, neatpažintus skraidančius objektus (NSO) ir paslaptingas nelaimes.

Pranašiški ženklai

Čeliabinsko kraštotyrininkė Irina Jegurnaja tramvajumi važiuodama į darbą dažnai žvilgteli į dangų rytų kryptimi.

"Pastebėjau, kad nuo lapkričio iki kovo čia dažnai galima pamatyti halą – nuo Saulės disko nueinantį tiesų šviesos stulpą, – Čeliabinsko savaitraščiui "Sinegorje" pasakojo moteris. – Tiems, kas tiki prietarais, bus įdomu, kad žalios spalvos stulpas pranašauja laimę. Bet tai būdinga halui jūroje. Čeliabinske jis būna oranžinės arba rausvos spalvos."

Halas – tai optinis reiškinys, susidarantis lūžtant ir atsispindint šviesos spinduliams plunksninių ir plunksninių sluoksninių debesų šešiabriauniuose prizmės formos ledo kristaluose. Šis reiškinys gali būti įmantrių formų. Pavyzdžiui, 1941 m. Čeliabinsko gyventojai danguje matė du didelius pasienio stulpus, o tarp jų – suplyšusi kareivišką batą. Pranašiškas ženklas tuomet neapgavo – po mėnesio Rusija buvo įtraukta į Antrąjį pasaulinį karą.

Bolidai skraidė ne kartą

I.Jegurnaja domisi ne tik šiuo reiškiniu, ji renka informaciją apie visokias anomalijas, vykstančias Čeliabinsko srityje. Anot moters, ko tik čia nebuvo: ir meteoritų, ir šiaurės pašvaisčių, ir NSO, ir uraganų bei potvynių.

Pirmoji gamtinė anomalija, apie kurią I.Jegurnaja rado duomenų archyvuose, nutiko 1735 m., kai rugsėjo viduryje iškrito gausus sniegas ir atėjo dideli šalčiai.

I.Jegurnaja iš motinos pasakojimų girdėjo, kad 1909 m. virš Čeliabinsko praskriejo didžiulis meteoritas, kuris vėliau nukrito už Miaso upės. Vėliau moteris rado šio fakto patvirtinimą archyvuose.

Laikraštis "Golos Priuralja" 1909 m. rugpjūčio 9 d. numeryje rašė: "Rugpjūčio septintąją, apie 11 val. vakaro, virš miesto praskrido didelis meteoras su ilga ugnies uodega. Meteoro šviesa buvo tokia stipri, kad aplinkui viskas buvo matoma lyg prie elektros šviesos."

I.Jegurnajos duomenimis, bolidai Čeliabinską lankė ne kartą. 1933 m. spalį virš Čeliabinsko praskriejęs meteoras nukrito šiuolaikinės Kurgano srities teritorijoje, o 1941 m. balandį kitas nusileido netoli Katav Ivanovsko.

Branduolinė nelaimė

1957 m. rugsėjį Čeliabinsko laikraščiai rašė apie šiaurės pašvaistę: "Intensyviai raudonas, kartais į rausvą ir melsvą pereinantis švytėjimas apėmė šiaurės rytinę padangės dalį."

Pažvelgusi į datą, I.Jegurnaja suabejojo, ar tai buvo gamtinė šiaurės pašvaistė. Būtent tuo metu, rugsėjo pabaigoje, įvyko sprogimas slaptame Čeliabinsko 65 (dabartinis Oziorskas) miestelyje veikusioje branduolinėje gamykloje "Majak". Kadangi objektas buvo įslaptintas, apie incidentą niekas nežinojo iki kitos branduolinės katastrofos Černobylyje 1986-aisiais. Abiejų nelaimių padariniai buvo panašūs: į aplinką pateko milžiniškas kiekis radiacijos, buvo užteršta didžiulė teritorija, radiacijos poveikį patyrė šimtai tūkstančių žmonių.

Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir devintojo dešimtmečio pradžioje Čeliabinsko laikraščiuose buvo daug liudijimų apie NSO. Miesto šile gyventojai danguje pamatė du objektus, šviečiančius lyg prožektoriai. Prie politechnikos instituto liudininkai matė kažką panašų į dirižablį, Lenino rajone – šviečiantį debesį.

Čeliabinską dažnai krečia žemės drebėjimai, nes po juo eina tektoninis lūžis, laikomas sąlygine riba tarp Uralo ir Sibiro. Anot I.Jegurnajos, galbūt todėl čia gausu anomalinių reiškinių.

Anomalinė zona

Tektoninis lūžis, galbūt spinduliuojantis kokią nors energiją, eina ir per Molebkos kaimą, esantį už keleto šimtų kilometrų į šiaurę nuo Čeliabinsko. Ši vieta, vadinama Zona M, arba Permės anomaline zona, nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio traukia anomalijų tyrinėtojus. Molebkos administracijos vadovas netgi pakeitė kaime stovėjusią Lenino statulą į paminklą NSO.

Šią vietą plačiai išgarsino Rygos laikraščio "Sovetskaja molodiož" žurnalisto Pavelo Muchortovo publikacijų ciklas apie kontaktus su nežemiškomis civilizacijomis. Smalsuoliai ir tyrinėtojai pasakojo čia stebėję šviečiančius rutulius, išsirikiuojančius į taisyklingas geometrines figūras, girdėję garsinius miražus ir netgi matę, kaip Sylvos upė keičia srovės kryptį.

Galbūt daugelis šių reiškinių yra išgalvoti arba turi mokslinį paaiškinimą, bet paslaptis tebegaubia Čeliabinsko oro bendrovei priklausantį lėktuvą "An-2" su 13 keleivių, kuris 2010 m. dingo Uralo kalnuose ir iki šiol nesurastas.

Mįslinga mirtis

Ypač gausiai legendomis apaugo devynių studentų slidininkų mįslinga mirtis Uralo kalnuose 1959 m. žiemą. Tai buvo atkaklūs ir patyrę sportininkai, įveikę ne vieną sudėtingą maršrutą. Bet kažkas privertė juos naktį basus ir pusnuogius bėgti iš palapinės ir mirtinai sušalti. Byla buvo baigta su mistine užuomina: "Studentų žūties priežastis buvo stichinė jėga, kurios jie negalėjo įveikti."

Studentų kūnai buvo rasti pusantro kilometro spinduliu nuo palapinės. Vieni patyrė mirtinų traumų – šonkaulių ir kaukolių lūžių, kiti mirė nuo šalčio. Viena mergina rasta be liežuvio ir akių. Teismo medicinos ekspertai nesugebėjo paaiškinti sužalojimų prigimties.

Nei palapinėje, nei šalia jos tyrėjai nerado nei kraujo, nei grumtynių pėdsakų. Visi vertingi daiktai ir pinigai buvo vietoje, čia pat – ir nebaigta valgyti vakarienė. Ir štai didžiausia mįslė – palapinė buvo prapjauta iš vidaus. Vadinasi, vakarieniaujant staiga įvyko kažkas, kas privertė turistus žaibiškai prapjauti palapinę ir sprukti.