Sankcijos įvedamos Baltarusijai gegužės 23 dieną priverstinai nutupdžius Minske iš Atėnų į Vilnių skridusį Europos bendrovės „Ryanair“ keleivinį lėktuvą.

Lėktuvu skridęs tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius, kartu su kitais įkūręs baltarusių opozicijos kanalą „Nexta“ platformoje „Telegram“, Minsko laikomą ekstremistiniu, taip pat jo draugė – Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega – buvo sulaikyti oro uoste.

Septyni į sankcijų sąrašą įtraukti asmenys yra tiesiogiai susiję su šiuo incidentu, o 71 žmogui sankcijos bus taikomos dėl Baltarusijos vyriausybės platesnio masto kampanijos prieš opoziciją, sakė diplomatai.

Priemonės oficialiai turi būti priimtos pirmadienį, per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą įsakęs pasiųsti naikintuvą perimti keleivinio lainerio. Europos Sąjunga reaguodama jau uždraudė Baltarusijos nacionalinės oro vežėjos „Belavia“ lėktuvams patekti į savo oro erdvę ir paragino Europos kompanijas neskristi į Baltarusijos oro erdvę.

Briuselis šiuo metu taip pat rengia naujų sankcijų svarbiems Baltarusijos ekonomikos sektoriams. Tarp galimų taikinių yra trąšų gamyba ir obligacijų pardavinėjimas Europoje.

ES jau buvo įtraukusi į „juodąjį sąrašą“ 88 asmenis, tarp jų A. Lukašenką ir jo sūnų, ir septynias kompanijas. Jiems dėl brutalaus protestų, kilusių po pernai rugpjūtį įvykusių rinkimų, slopinimo taikomas turto įšaldymas ir vizų draudimas.

Po rinkimų, kuriuose A. Lukašenka, 9,3 mln. gyventojų turinčią Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus, užsitikrino šeštą kadenciją, Baltarusiją kelis mėnesius krėtė beprecedenčiai protestai. Baltarusių opozicija ir Vakarai rinkimus laiko suklastotais.

Rusijos remiamas A. Lukašenka kol kas nekreipia dėmesio į daromo spaudimo poveikį.