Prieš keturis mėnesius išrinktas JAV gimęs popiežius laikosi kitokios krypties nei popiežius Pranciškus, kurio bandymai atverti Bažnyčią šiuolaikiniam pasauliui sukėlė tradicinių pažiūrų žmonių pasipiktinimą.

Interviu su JAV žurnaliste Elise Ann Allen knygai „Pope Leo XIV: Global Citizen, Missionary of the 21st Century“ Leonas XIV pripažino, kad „žmonės nori, kad Bažnyčios doktrina pasikeistų, nori, kad pasikeistų požiūris“.

Tačiau jis sakė, kad „mes turime pakeisti požiūrį, prieš netgi pagalvodami apie tai, kaip pakeisti Bažnyčios poziciją kokiu nors klausimu“.

Leonas XIV teigė pritariantis Pranciškaus norui priimti į Bažnyčią visus, „bet aš nekviečiu žmogaus dėl to, kad jis turi ar neturi kokią nors konkrečią tapatybę“.

Jo pirmtakas, miręs balandį 88 metų amžiaus, padarė daug pareiškimų, kuriais kvietė į Bažnyčią žmones, tradiciškai laikomus „nusidėjėliais“.

Tačiau Leonas XIV sakė, kad „labai mažai tikėtina, bent jau artimiausioje ateityje“, kad Bažnyčios doktrina apie seksualinę orientaciją ar santuoką pasikeis.

„Manau, kad Bažnyčios mokymas išliks toks, koks yra“, – teigė jis knygoje, išleistoje ketvirtadienį ispanų kalba Peru, kur Leonas XIV beveik 20 metų gyveno kaip misionierius.

Pranciškaus sprendimas leisti laiminti tos pačios lyties poras labai ribotomis aplinkybėmis sukėlė konservatorių pasipiktinimą, ypač Afrikoje ir Jungtinėse Valstijose.

Leonas XIV, išrinktas tuo metu, kai Bažnyčia susidūrė su rimtais vidiniais nesutarimais, sakė, kad „bet koks klausimas, susijęs su LGBTIQ, yra labai poliarizuojantis“, ir pridūrė: „Stengiuosi nepoliarizuoti ir neskatinti poliarizacijos Bažnyčioje.“

Šį mėnesį popiežius privačioje audiencijoje priėmė amerikiečių kunigą Jamesą Martiną (Džeimsą Martiną), vieną iš pagrindinių homoseksualių katalikų teisių gynėjų.

Tačiau Leonas XIV nesurengė viešo kreipimosi į maždaug 1,4 tūkst. LGBTIQ katalikų, atvykusių piligriminės kelionės į Vatikaną.

Jis pabrėžė paramą „tradicinei šeimai“, kurią sudaro „tėvas, motina ir vaikai“.

„Tikra krizė“

70-metis Leonas XIV taip pat sumažino lūkesčius dėl karštos temos – moterų diakonių, potencialiai istorinės reformos, kurią Pranciškus skatino katalikų ekspertus apsvarstyti.

„Šiuo metu neturiu ketinimų keisti Bažnyčios mokymo šiuo klausimu“, – teigė Leonas XIV, tačiau pridūrė, kad „tikrai nori toliau išklausyti žmones“.

Popiežius kalbėjo ir apie vieną didžiausių skandalų, kuris pastaraisiais dešimtmečiais persekioja Katalikų Bažnyčią – kunigų seksualinį vaikų išnaudojimą. Visgi ji sakė, kad tai nebus jo pontifikato dėmesio centre.

Per 12 popiežiavimo metų Popiežius ėmėsi įvairių priemonių, skirtų kovai su dvasininkų pedofilija, tačiau aukų asociacijos teigė, kad jis nepadarė pakankamai.

Nors Leonas XIV sakė, kad tokie dvasininkų veiksmai yra „tikra krizė“, jis pabrėžė, kad kaltinamieji kunigai yra nekalti, kol jų kaltė neįrodyta, ir kaip tokie turi būti „apsaugoti“, ir „mes negalime priversti visos Bažnyčios sutelkti dėmesį tik į šį klausimą“.

Amerikietis popiežius taip pat apmąstė savo naują gyvenimą kaip Katalikų Bažnyčios vadovo, gyvenančio Vatikano mieste-valstybėje ir reguliariai susitinkančio su pasaulio lyderiais.

„Atvirai sakant, nėra lengva atsisakyti visko, kas buvai ir turėjai praeityje, ir prisiimti vaidmenį, kurį iš esmės turi atlikti 24 valandas per parą ir kuris yra toks viešas“, – atskleidė jis.

Kai kurios darbo dalys lengvesnės nei kitos, teigė jis, pridurdamas, kad jis tik pradeda pažinti vidaus Bažnyčios valdymo subtilybes.

Vatikano finansinės bėdos jam nesuteikia galvos skausmo, nes jis turi „šiek tiek žinių ir patirties įvairiais finansiniais reikalais“.

Tačiau jis išreiškė susirūpinimą dėl vis didėjančio pajamų atotrūkio, atkreipdamas dėmesį į neseniai paskelbtą žinią, kad Elonas Muskas taps pirmuoju trilijonieriumi pasaulyje.

„Jei tai yra vienintelis dalykas, kuris dar turi vertę, tuomet mes esame didelėje bėdoje“, – sakė jis.