Paryžius šį teiginį iš karto paneigė.
Netikėtas skambutis, kurį, Maskvos teigimu, inicijavo Prancūzija, yra retas atvejis, kai abi šalys, kurių ryšiai pašlijo dėl daugiau nei dvejus metus trunkančio karo Ukrainoje, palaiko bendravimą aukštame lygyje.
„Buvo pastebėtas pasirengimas dialogui dėl Ukrainos. Išeities taškai galėtų būti grindžiami Stambulo taikos iniciatyva“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos pranešime apie ministrų pokalbį telefonu.
S. Lecornu artimas šaltinis suskubo paneigti, kad buvo apie kažką panašaus kalbėta.
„Prancūzija nei pritarė, nei pasiūlė ką nors panašaus“ dėl karo, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis.
Prancūzijos gynybos ministerija pripažino, kad gynybos ministrai kalbėjosi apie Ukrainą, tačiau pabrėžė, kad S. Lecornu dar kartą patvirtino Prancūzijos paramą Kyjivui, kariaujančiam su Rusijos invazija.
Praėjusį mėnesį NATO narė Turkija pareiškė, kad yra pasirengusi surengti Rusijos ir Ukrainos taikos derybas, tačiau Kyjivas atmetė idėją vesti tiesiogines derybas su Maskva.
Ankara pirmą kartą taikos derybas surengė praėjus kelioms savaitėms po Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį.
Keitimasis informacija
Itin retos Prancūzijos ir Rusijos gynybos ministrų derybos buvo pirmosios nuo 2022 metų spalio mėnesio.
Abi šalys sakė, kad gynybos ministrai aptarė praėjusio mėnesio išpuolį Pamaskvėje, už kurį atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS). Ataką griežtai pasmerkė Vakarų šalys.
S. Lecornu pareiškė, kad Paryžius yra visada pasirengęs kovoti su terorizmu ir intensyviau keistis informacija, kad kova su šia grėsme būtų veiksmingesnė, sakoma Prancūzijos gynybos ministerijos pranešime.
Prancūzijos ministras pakartojo, kad „Prancūzija griežtai smerkia ir solidarizuojasi su aukomis ir jų šeimomis“, ir pridūrė, kad „be išlygų smerkia agresijos karą, kurį Rusija pradėjo Ukrainoje“.
Rusijos gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad S. Šoigu išreiškė viltį, jog Prancūzija nėra susijusi su išpuoliu.
„Kyjivo režimas nieko nedaro be Vakarų kuratorių pritarimo. Tikime, kad šiuo atveju už to nestovi Prancūzijos specialiosios tarnybos“, – cituojamas S. Šoigu.
Kremlius palaiko versiją, kad Vakarai ir Ukraina yra kažkaip susiję su išpuoliu Pamaskvėje, nors JAV ir Kyjivas šią idėją pasmerkė kaip absurdišką.
Pokalbio metu S. Lecornu nurodė, kad Prancūzija neturi jokios informacijos, kuri leistų patvirtinti šiuos Maskvos teiginius, ir paragino Rusiją „nutraukti bet kokį išpuolio instrumentalizavimą“, pranešė Gynybos ministerija.
Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad išpuolį, per kurį žuvo mažiausiai 144 žmonės, įvykdė, jo žodžiais, radikalūs islamistai, jis ir toliau tvirtina, kad prie to kažkaip prisidėjo Ukraina, nors ir nepateikia jokių įrodymų.
Kyjivo režimas nieko nedaro be Vakarų kuratorių pritarimo. Tikime, kad šiuo atveju už to nestovi Prancūzijos specialiosios tarnybos.
Po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) vasarį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkai neturėtų atmesti galimybės dislokuoti karius į Ukrainą, S. Šoigu atskirai papriekaištavo Paryžiui, kad šis davė suprasti, jog į Ukrainą gali būti siunčiami Vakarų kariai.
„Dėl Eliziejaus rūmų pareiškimų apie Prancūzijos kontingento siuntimą į Ukrainą Sergejus Šoigu pažymėjo, kad jei jie būtų įgyvendinti praktiškai, tai sukeltų problemų pačiai Prancūzijai“, – teigė Rusijos gynybos ministerija.
„Rems Ukrainą kovoje už laisvę“
S. Lecornu priminė S. Šoigu, kad „Prancūzija ir toliau rems Ukrainą tiek ilgai ir taip intensyviai, kiek tai bus būtina kovoje už laisvę ir suverenitetą, siekiant užtikrinti taiką ir saugumą Europos žemyne“, nurodė Prancūzijos ministerija.
Kovą E. Macronas pareiškė, kad Paryžius pasiūlė Rusijos saugumo tarnyboms glaudžiau bendradarbiauti. Tačiau jis pridūrė, kad šis bendradarbiavimas vyktų tik techniniu lygmeniu ir būtų palaikomas ne tiesioginėmis derybomis su V. Putinu, o bendraujant ministrams.
Prancūzija ne kartą buvo tapusi islamo ekstremistų taikiniu, o prancūzų pareigūnai paprašė užsienio sąjungininkų atsiųsti kelis tūkstančius saugumo pajėgų, kurios padėtų užtikrinti saugumą per artėjančias olimpines žaidynes.
2022 metais E. Macronas keliais skambučiais bandė perspėti V. Putiną nepulti Ukrainos ir tų pačių metų pradžioje lankėsi Maskvoje.
Net ir prasidėjus karui Ukrainoje jis toliau telefonu kalbėdavosi su Rusijos prezidentu, o paskutinis toks pokalbis įvyko 2022-ųjų rugsėjį.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais E. Macronas dar labiau sugriežtino savo poziciją Rusijos atžvilgiu, atsisakydamas atmesti galimybę dislokuoti prancūzų karius Ukrainoje.
S. Lecornu ir S. Šoigu paskutinį kartą telefonu kalbėjosi 2022 metų spalį.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) 2023 metų balandį surengė pokalbį telefonu, o prieš mėnesį S. Šoigu kalbėjosi su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu (Loidu Ostinu).
S. Lavrovas reguliariai vyksta į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) narių susitikimus, tačiau nėra duomenų, kad ten jis tiesiogiai kalbėtųsi su Vakarų šalių pareigūnais.
