„Kaltinant žydų valstybę genocidu peržengiama moralinė riba. Genocido sąvoka negali būti naudojama politiniams tikslams“, – parlamente sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne (Stefanas Sežiurnė).

Praėjusią savaitę Pietų Afrika inicijavo skubią bylą TTT, tvirtindama, kad Izraelis pažeidžia 1948-aisiais po Holokausto pasirašytą JT genocido konvenciją.

Pietų Afrika nori, kad TTT nedelsdamas priverstų žydų valstybę nutraukti kovas apsiaustoje palestiniečių teritorijoje.

Izraelio karas prieš „Hamas“ Gazos Ruože prasidėjo po kruvino kovotojų spalio 7-osios išpuolio, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių.

Tą dieną kovotojai taip pat paėmė įkaitais apie 250 žmonių, iš kurių, Izraelio pareigūnų teigimu, 132 tebėra Gazos Ruože, o mažiausiai 25, kaip manoma, žuvo.

Anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, nuo to laiko per Izraelio bombardavimus ir antžemines operacijas Gazos Ruože žuvo mažiausiai 24 448 palestiniečiai, iš jų – apie 70 proc. moterų ir vaikų.

Izraelis ir jo sąjungininkė JAV atmeta bylą kaip nepagrįstą.

JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris) pareiškė, kad Pietų Afrikos žingsnis nėra pagrįstas. Anot jo, būtent „tie, kurie įnirtingai puola Izraelį, ir toliau atvirai ragina sunaikinti Izraelį“.

Tuo metu Vokietijos vyriausybė atmetė Pietų Afrikos kaltinimus ir pavadino juos „politiniu JT genocido konvencijos panaudojimu“, neturinčiu jokio pagrindo.

Buvusi Vokietijos kolonija Namibija išreiškė susirūpinimą dėl Berlyno pozicijos ir kritikavo jo „nesugebėjimą pasimokyti iš savo siaubingos istorijos“.

Vokietija yra atsakinga už 1904–1908 metais Namibijoje įvykdytas daugiau kaip 70 tūkst. vietinių Herero ir Nama genčių žudynes. Istorikai šiuos įvykius laiko pirmuoju XX amžiaus genocidu.