Tačiau teismas sušvelnino jam 2020 metais skirtą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę (iš jų trejų – lygtinai) iki ketverių metų laisvės atėmimo, paliekant trejų metų lygtinį laikotarpį.

Skandalas dėl žmonos fiktyvaus įdarbinimo sužlugdė konservatoriaus F. Fillono 2017 metų prezidento rinkimų kampaniją ir atvėrė kelią į šį postą centristui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui), kuris šiemet buvo perrinktas antrai kadencijai.

Jo žmonai Penelope Fillon (Penelopei Fijon) už lėšų grobstymą buvo skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė vietoje anksčiau numatytų trejų metų lygtinai. Be to, teismas paliko galioti kiekvienam jų skirtą 375 tūkst. eurų baudą.

Porai nurodyta grąžinti 800 tūkst. eurų Nacionaliniam Susirinkimui, mokėjusiam Penelope kaip deputato padėjėjai. Šioje byloje žemieji parlamento rūmai užėmė ieškovo poziciją.

Pagal Prancūzijos bausmių vykdymo tvarką, nepanašu, kad F. Fillonas būtų nors trumpam uždarytas už grotų. Veikiausiai bausmės vykdymo laikotarpiu jam bus liepta dėvėti elektroninę apykoję.

Per bylos nagrinėjimą apeliaciniame teisme Fillonai laikėsi savo gynybos pozicijos, kad Penelope darbas Sarto departamente buvo „neesminis“, bet labai „realus“, o jų advokatai piktinosi žiniasklaidos sukeltu ažiotažu.

Nė vienas iš Fillonų pirmadienį neatvyko į teismą išklausyti jo sprendimo.

Lapkričio mėnesį per apeliacinio teismo posėdį prokurorai sakė, jog esama aiškių įrodymų, kad ekspremjeras ir Marcas Joulaud (Markas Žulo), užėmęs jo vietą parlamente, kai šis dirbo vyriausybėje, fiktyviai įdarbino F. Fillono žmoną Penelope parlamento nario padėjėja Sarto departamente. 1998–2013 metais P. Fillon gaudavo parlamentaro padėjėjos atlyginimą, nors iš tikrųjų nieko nedirbo.

Teismas taip pat paliko galioti anksčiau skirtą trejų metų lygtinio laisvės atėmimo bausmę M. Joulaud.