Šalyje, kurią krečia sunkiausia finansų krizė per visą naujausių laikų istoriją – po to, kai valiuta prarado pusę savo vertės ir pabrango importas, infliacija svyruoja ties 40 proc. riba – egiptiečiams labiausiai rūpi ekonomika.

Dar prieš dabartinę krizę maždaug du trečdaliai iš beveik 106 mln. šalies gyventojų gyveno ties skurdo riba arba žemiau jos.

Balsavimas vyksta nuo sekmadienio iki antradienio, kasdien nuo 9 val. iki 21 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, o oficialūs rezultatai bus paskelbti gruodžio 18 dieną.

Sekmadienį paskelbtais oficialiais duomenimis, infliacija siekia 38,5 proc., o maisto produktų – 45,2 proc., todėl egiptiečiai nerimauja.

Nepaisant Egipto bėdų, dešimtmetį trukęs susidorojimas su kitaminčiais eliminavo bet kokį rimtą pasipriešinimą A. F. al Sisi, penktajam nuo 1952 metų iš kariškių gretų kilusiam prezidentui.

Jam valdant Egiptas įkalino tūkstančius politinių kalinių, ir nors prezidento malonės komitetas per metus išlaisvino apie 1 000 kalinių, teisių gynimo grupės teigia, kad per tą patį laikotarpį buvo suimta tris-keturis kartus daugiau kalinių.

Tuo tarpu egiptiečiai mažai dėmesio skyrė rinkimų kampanijai, kuri vyko Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karo Gazos Ruože šešėlyje.

Šis konfliktas prikaustė žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį visame arabų pasaulyje. Egipto pokalbių laidos, glaudžiai susijusios su žvalgybos tarnybomis ir karštai palaikančios A. F. al Sisi, stengėsi susieti šiuos du klausimus dabartinio prezidento naudai.

Visi kiti trys kandidatai visuomenei yra palyginti nežinomi: Faridas Zahranas, kairiosios pakraipos Egipto socialdemokratų partijos lyderis, Abdel Sanadas Yamama (Abdel Sanadas Jamama), priklausantis šimtmetį gyvuojančiai, bet gana marginaliai partijai „Wafd“, ir Hazemas Omaras, priklausantis Respublikonų liaudies partijai.

Kandidatuoti bandė dar du žinomi opozicijos veikėjai, tačiau vyriausybė juos greitai nustūmė į šalį. Šiandien vienas jų yra kalėjime, o kitas laukia teismo.

Žurnalistai, aktyvistai ir kiti nerimauja dėl balsavimo nepatikimumo.

Nuo pat savo pirmosios kadencijos pradžios prezidentas žadėjo atkurti stabilumą, įskaitant ekonomiką.

Nuo 2016 metų jis ėmėsi daugybės ekonominių reformų, kurių metu buvo devalvuota valiuta ir sumažintas valstybės tarnautojų skaičius.

Dėl šių reformų ir brangiai kainuojančių projektų, įskaitant daugiamilijardinę naująją sostinę, išaugo kainos, padidėjo visuomenės nepasitenkinimas ir susilpnėjo A. F. al Sisi parama tiek šalyje, tiek užsienyje.

Vadovaujant A. F. al Sisi, valstybės skola patrigubėjo, o įvairūs megaprojektai, kuriems dažnai vadovavo kariškiai, nedavė žadėtos naudos.