Ji apie tai paskelbė kitą dieną, kai ES narės trečiadienio vakarą uždegė žalią šviesą įvesti sankcijas penkiems asmenims ir vienam subjektui dėl įtariamų Rusijos pastangų destabilizuoti padėtį Moldovoje prieš šį mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus, pranešė diplomatai.

2,6 mln. gyventojų turinčioje šalyje kartu su rinkimais spalio 20 d. vyks referendumas dėl narystės ES. Antrosios kadencijos siekianti proeuropietiška Moldovos prezidentė Maia Sandu pateikė prašymą įstoti į bloką po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais.

U. Von der Leyen sakė, kad nuo 2025 iki 2027 m. Moldova gaus 1,8 mlrd. eurų finansuoti daugelį projektų, įskaitant mokyklų atnaujinimą, dviejų naujų ligoninių statybą, kelių gerinimą ir investicijas į elektros linijas prijungiant Moldovą prie Europos tinklo. Šis planas yra „didžiausias ES finansinės paramos paketas nuo Moldovos nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais“, sakoma Europos Komisijos pranešime.

M. Sandu padėkojo U. von der Leyen už „šią naują didelę pagalbą“ ir pridūrė, kad „priartėjimas prie ES atneša konkrečios naudos Moldovos piliečiams“.

U. von der Leyen sakė, kad balsavimas spalio 20 d. yra „svarbus įvykis“. „Tai jūsų suverenus pasirinkimas, ką daryti su savo šalimi, ir niekas negali kištis“, – sakė ji. M. Sandu ne kartą kaltino Rusiją politiniu kišimusi.

Siūlomos ES sankcijos turėtų būti oficialiai patvirtintos pirmadienį Liuksemburge vyksiančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime. Nuo 2023 m. balandžio mėnesio ES jau skyrė sankcijas dėl Moldovos destabilizavimo 11-ai asmenų ir vienam subjektui, įskaitant pabėgusį prorusišką oligarchą ir politiką Ilaną Šorą. Jis „Telegram“ kanale kritikavo sankcijas, kaltino ES „atviru ir begėdišku kišimusi į mūsų politiką“ bei „Moldovos pavertimu klusnia marionete“.

Birželį Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija ir Kanada perspėjo apie Rusijos „sąmokslą“ paveikti Moldovos prezidento rinkimus ir „kurstyti protestus“, jei prorusiškam kandidatui nepavyks laimėti.