Nutylėti tautybę
„Nedaug žmonių žino, kad esu rusas, paprastai nesakau žmonėms savo tautybės“, – prisipažino vienas dvidešimtmetis iš Maskvos, studijuojantis Ekseterio universitete Jungtinėje Karalystėje. Jis su „Politico“ kalbėjosi su anonimiškumo sąlyga.
„Jei pasakysiu ką nors blogo apie Rusiją, turėsiu problemų ten – jei pasakysiu ką nors gero apie Rusiją, turėsiu problemų čia“, – pridūrė jis.
Kai kuriuose universitetuose studijuojantys rusų studentai sako, kad rusofobija jau beveik tapo norma.
33 metų Elena Ledneva, praėjusiais metais persikėlusi į Londoną iš Rusijos Samaros regiono, kreipėsi į Vakarų Londono universitetą dėl prabangaus svetingumo sektoriaus vadybos magistrantūros studijų programos. Jos nuostabai, universitetas atmetė jos paraišką, gegužės pabaigoje „Politico“ matytame elektroniniame laiške informuodamas, kad toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius ir situaciją Ukrainoje.
Atsakydamas į kaltinimus, Vakarų Londono universiteto atstovas teigė, kad elektroninis laiškas buvo išsiųstas per klaidą ir dėl vidinio nesusikalbėjimo.
Panašių prieštaravimų sukėlė ir Tartu universitetas Estijoje, kovą paskelbęs, kad uždraus studijas visiems būsimiems kandidatams iš Rusijos.
Sulaukia paramos
Michailas Suslovas, Kopenhagos universiteto docentas, tyrinėjantis Rusijos diasporą, teigia, kad bet kokia akademinė diskriminacija suteikia priešingą efektą. Jis įsitikinęs, kad taip rizikuojama patekti į Kremliaus rankas, nes jis ilgą laiką laikosi propagandinės linijos, kad rusai esą yra susidariusios neteisingos padėties aukos.
Tačiau universitetai iš esmės stengiasi palaikyti savo studentus, o tokių atvejų pasitaiko retai, teigia Europos universitetų asociacijos, atstovaujančios daugiau nei 850 universitetų visoje Europoje, direktorius Michaelas Gaebelis.
Adomo Mickevičiaus universitete Poznanėje, Vakarų Lenkijoje, studijuojanti 21-ų sibirietė, taip pat prašiusi neskelbti jos pavardės, sako čia jautusi paramą. Atvykusi į Lenkiją mainų programai vieną dieną prieš prasidedant karui, turėdama vos 300 eurų, ji netrukus liko be jokios galimybės atsiimti santaupas, ES šalims atjungus Rusiją nuo SWIFT mokėjimo sistemos.
Tačiau universitetas įsikišo ir padėjo antropologijos specialybę studijuojančiai merginai. Ji sakė, kad universitetas jai patarė dėl vizų ir 1 000 zlotų (212 eurų) mėnesinės stipendijos, kai jos sąskaitos buvo įšaldytos.
Kremliaus baimė
Daugiau nei 48 tūkst. rusų kasmet studijuoja užsienyje, daugiausia – Vokietijoje, Čekijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Suomijoje.
Prahos Karolio universiteto, kuriame mokosi 1 500 rusų studentų, prorektorė Markéta Martínková sakė, jog išgirdusi studentų pranešimus įstaiga aiškiai pasakė, kad ji netoleruos rusofobijos.
Tačiau Kremlius ėmėsi kaltinimų diskriminacija, kad sukeltų baimę tarp rusų studentų, siekdamas įtikinti juos grįžti namo.
Vasario pabaigoje Rusijos žmogaus teisių atstovė Tatjana Moskalkova be įrodymų pareiškė, kad rusų studentai buvo šalinami iš Europos universitetų. Tada Rusijos švietimo ministerija paskelbė, kad tiems, kurie susiduria su teisių pažeidimais, bus automatiškai leista įstoti į geriausius šalies universitetus, jei jie grįš namo.
Adomo Mickevičiaus universiteto antropologijos studentė pasakojo, kad pareigūnai iš jos universiteto Rusijoje per pirmąjį karo mėnesį jai skambino dešimt kartų ir galiausiai įtikino grįžti, nepaisant to, kad ji sulaukė paramos Lenkijoje ir norėjo likti šioje šalyje.
„Rusijos politinis elitas mato Rusijos diasporą kaip potencialų konkurentą ir potencialų antikremliškų nuotaikų disidentų židinį“, – Kremliaus baimes aiškina M.Suslovas. Jis pridūrė, kad kultūriniai mainai taip pat svarbūs, nes jie atsveria valstybės naratyvą apie neva skirtingas vertybes turinčius rusus ir Vakarus.
