Prieš pusę amžiaus mirusios aktorės ir Holivudo sekso simbolio Marilyn Monroe biografijoje tebėra daug baltų dėmių. Iki šiol tiksliai nežinoma, kas nutiko tą naktį, kai 36 metų žvaigždės širdis nustojo plakusi.

Nuogas kūnas lovoje

Paskutinėmis gyvenimo dienomis M.Monroe daug laiko praleisdavo savo kukliame ispaniško stiliaus vieno aukšto name Los Andžele, virškindama geras ir blogas naujienas bei didelius kiekius cheminių preparatų. Geros naujienos buvo tos, kad jos karjera vėl ėmė kilti į viršų, kai kino studija "20th Century Fox" pakvietė ją filmuotis dar dviejose juostose. Blogos naujienos buvo nesiliaujanti depresija ir neviltis, privedusi moterį prie sunkios priklausomybės.

1962 m. rugpjūčio 5 d. apie vidurnaktį namų šeimininkė Eunice Murray pamatė šviesą, sklindančią iš po M.Monroe miegamojo durų. Pabeldusi ir nesulaukusi jokio atsakymo, moteris paskambino aktorės draugui ir psichoterapeutui Ralphui Greensonui. Šis atvykęs iš lauko pro langą pamatė M.Monroe nuogą gulinčią lovoje žemyn veidu.

Po teismo medicinos eksperto Thomaso Noguchi atlikto skrodimo kaip mirties priežastis buvo nurodytas apsinuodijimas barbitūratais. Tyrime dalyvavusi psichiatrų grupė paskelbė versiją, kad tai buvo savižudybė.

Rugpjūčio 4-oji, paskutinė M.Monroe gyvenimo diena, sunkiai iššifruojama. Dešimtys žmonių patys prisipažino arba įtariami lankęsi aktorės namuose. Vienas jų – JAV generalinis prokuroras Robertas Kennedy, gangsterių vadeiva Samas Giancana, taip pat Federalinio tyrimų biuro pareigūnai, kurie aktyviai domėjosi jos ryšiais su politikais ir nusikaltėliais.

Psichologinis skrodimas

Kiek tikrų arba numanomų svečių – tiek M.Monroe mirties teorijų. Oficiali savižudybės versija daugelio neįtikino.

Aktorės laukė nauji filmai, paskutiniame interviu ji atrodė pozityviai nusiteikusi, o psichoterapeutui R.Greensonui skirtuose garso įrašuose ji atrodo tikinti, kad terapija duoda rezultatų.

Dar vienas savižudybės versiją menkinantis įkaltis – 228 JAV dolerių vertės komodos pirkimo čekis, kurį M.Monroe pasirašė dieną prieš mirtį. Kam žmogui, kuris nusprendė išeiti iš gyvenimo, išvakarėse pasirašinėti čekį, kad į namus būtų pristatytas gana kuklus ir kasdieniškas baldas?

Žinomas psichologas Davidas Bernsteinas teigia, kad ties savižudybės riba atsidūrę žmonės savo ketinimus dažnai reiškia kitokiais būdais: pavyzdžiui, beatodairiškai taško pinigus. Pirkimas leidžia pasijusti geriau, tai tarsi laisvas kritimas, padedantis išvalyti smegenis ir piniginę. Bet tai ir yra keista. M.Monroe įsigijo tik vieną daiktą, be to, visiškai kasdienišką. Todėl, anot D.Bernsteino, aktorės čekis rodo, kad ji dar ilgai ketino vaikščioti šia žeme.

"Jeigu atliktume psichologinį skrodimą, šis čekis – labiausiai intriguojantis radinys. Jis priveda prie minties, kad M.Monroe neketino mirti", – reziumavo D.Bernsteinas.

Nusikaltimo neįžvelgė

Apie tai, kaip galėjo atrodyti paskutinės aktorės gyvenimo valandos, parašyta ne viena knyga ir pastatytas ne vienas filmas. Apie tai kalbėjo daugybė "vidinių" šaltinių, taip pat sąmokslo teoretikų. Naujas susidomėjimo M.Monroe mirtimi pliūpsnis įvyko 1982 m., kai Los Andželo valdžia nusprendė iš naujo peržiūrėti jos bylą.

Tyrėjai nustatė: "Turimų įrodymų visuma nepatvirtina nė vienos versijos, kad aktorės mirtis buvo nusikalstamo pobūdžio."

M.Monroe gerbėjai įtarė, kad ji galėjo būti nužudyta dėl glaudžių santykių su Johnu ir Robertu Kennedy. Žmonės aktyviai domėjosi, kas tiekė aktorei tabletes, kurių perdozavusi ji mirė, ir kodėl protokoluose nėra greitosios medicinos pagalbos darbuotojų parodymų. Taip pat tiksliai nežinoma, kada moterį ištiko mirtis.

Dokumentai dingo

Paskutinius septynerius gyvenimo metus M.Monroe stebėjo ir sekė Federalinio tyrimų biuro (FTB) pareigūnai. Galbūt seklių ataskaitos ir kiti FTB dokumentai galėtų atskleisti dar nežinomų aktorės mirties aplinkybių, bet jie dingo.

Naujienų agentūros "Associated Press" žurnalistai remdamiesi Informacijos laisvės įstatymu šiemet kreipėsi į FTB su prašymu paviešinti duomenis, surinktus sekant M.Monroe nuo 1955 m. Tačiau FTB ir Nacionalinis archyvas, kur paprastai saugomi tokie dokumentai, atsakė, kad jų neturi.

FTB tinklalapyje yra tik kelios M.Monroe bylų ištraukos, bet dokumentai daugelyje vietų užtušuoti.

Mažoji paslaptis

Prieš kelias savaites Jungtinėse Valstijose pasirodė Tony Jerriso knyga "Marilyn Monroe: mano mažoji paslaptis", kurioje autorius tvirtina, kad kino žvaigždė buvo lesbietė ir turėjo intymių santykių ne tik su garsenybėmis, bet ir jaunomis gerbėjomis. Pasak T.Jerriso, tarp M.Monroe meilužių buvo Joan Crawford, Barbara Stanwyck, Marlene Dietrich ir Elizabeth Taylor, taip pat nepilnametės merginos iš jos gerbėjų klubo.

Tokiam klubui vadovavusi Jane Lawrence teigė būdama 16-os turėjusi romaną su M.Monroe, dalijosi su ja išgyvenimais ir patirtimis.

Knygos autoriaus duomenimis, M.Monroe susipažino su J.Lawrence, kai pastarajai buvo dvylika. Merginas suartino bendra patirtis – jos abi nepažinojo savo tėvų, augo globos namuose.

J.Lawrence T.Jerrisui papasakojo, kad vieną 1955-ųjų vakarą atėjo pas M.Monroe padėti jai papuošti buto. Aktorė, kuriai tuomet buvo 29-eri, tą vakarą gurkšnojo šampaną ir vartojo preparatą "Nembutal".

"Šampanas daro mane laimingesnę, o tabletė daro mane laimingesnę greičiau", – M.Monroe žodžius prisiminė J.Lawrence.

Mergina labai nustebo, kai besitvarkant vieną akimirką M.Monroe netikėtai pabučiavo jai į šlaunį.

"Kitos kelios minutės buvo miglotos, siurrealistinės ir panašios į sapną. Mano pulsas pašoko, kai Marilyn dar kartą pabučiavo man į šlaunį, po to palinko ir pabučiavo į lūpas, labai švelniai ir lėtai, – pasakojo J.Lawrence. – Mes persikėlėme iš svečių kambario į miegamąjį. Marilyn naudojo liežuvį, aistringai pliaukšėdama ir laižydama. Tai man buvo visiškai nauja patirtis."