Tokie Turkijos prezidento komentarai pasirodė praėjus dienai po to, kai šalies premjerui Binali Yildirimui (Binaliui Jildirimui) paskambino Vokietijos kanclerė Angela Merkel, norėjusi numalšinti kilusį ginčą. Dėl šių nesutarimų dar labiau pašlijo ir taip įtempti dvišaliai NATO sąjungininkių santykiai.

Vokietijos vietos valdžios pareigūnai, būgštaujantys dėl saugumo, uždraudė šalyje rengti kelis mitingus, kuriuose turėjo dalyvauti turkų ministrai. Juos norėta surengti artėjant balandžio 16-osios referendumui dėl Konstitucijos pataisų.

„Vokietija, esi toli nuo demokratijos, – sakė R.T. Erdoganas per moterų maršą Stambule. – Tavo praktika niekuo nesiskiria nuo nacių praktikos praeityje.“

Jis pridūrė: „Maniau, jau daug laiko prabėgo nuo tada, kai Vokietija atsisakė (nacių praktikos). Klydome.“

Atšaukti mitingai įsiutino Turkijos vyriausybę, kuri apkaltino Berlyną siekiant, kad per balandį vyksiantį referendumą jos piliečiai nepritartų siūlomiems pakeitimams, ir iškvietė Vokietijos ambasadorių Ankaroje pasiaiškinti dėl susidariusios situacijos.

Vėlų sekmadienį, po prezidento protrūkio, Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) kalbėjosi telefonu su Vokietijos diplomatijos vadovu Sigmaru Gabrieliu (Zigmaru Gabrieliu). Pasak vieno nežinomu norėjusio likti turkų pareigūno, šis pokalbis įvyko vokiečių iniciatyva.

Kaip buvo pranešta praėjusią savaitę, M. Cavusoglu ir S. Gabrielis turėtų susitikti šį trečiadienį. Be to, norėdama išspręsti ginčą, Turkijos premjerui šeštadienį paskambino A. Merkel.

Vokietijoje gyvena apie tris milijonus turkų išeivių, daugiausiai atvykusių pagal masinę „užsienio darbininkų“ programą 7-ame ir 8-ame praėjusio amžiaus dešimtmečiais.

„Nepageidaujamas“?

R.T. Erdogano valdančioji Teisingumo ir plėtros partija (AKP) tvirtina, kad naujoji sistema užtikrins šalyje politinį stabilumą.

Tačiau artėjantis referendumas laikomas balsavimu dėl paties prezidento, nes pagal siūlomą planą valdžioje jis galėtų likti iki 2029 metų.

Vis dėlto kritikai teigia, kad šie pokyčiai suteiktų itin daug naujų galių valstybės vadovui, faktiškai atimtų iš parlamento valdžią ir įvestų šalyje vienvaldystę.

Austrijos kancleris Christianas Kernas (Kristianas Kernas) sekmadienį pareiškė, kad turkų politikams turėtų būti uždrausta vykdyti politinę kampaniją Europos Sąjungoje.

„Būtų logiška priimti kolektyvinį ES atsakymą, kuris uždraustų tokius kampanijos renginius, kad atskiros šalys, pavyzdžiui, Vokietija, kur tokie pasirodymai yra draudžiami, nepatirtų spaudimo iš Turkijos“, – vokiečių laikraščiui „Welt am Sonntag“ sakė Ch. Kernas.

Planuojami turkų mitingai taip pat sulaukė atgarsio Nyderlanduose: šalies premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) teigė, kad R.T. Erdogano palaikymo mitingas Roterdame kovo 11 dieną yra „nepageidaujamas“.

Sekmadienį Turkijos prezidentas sakė, kad kitos ES narės, kuriose gyvena nemažos turkų bendruomenės, veikiausiai palaikys Austrijos kanclerio siūlymą.

„Nyderlandai pasielgė panašiai. Galbūt ir kiti paseks jų pavyzdžiu, – sakė jis. – Nesvarbu, iš kur esate. Jei kalbate apie demokratiją, privalote jos laikytis.“

Tačiau pikčiausiai jis atsiliepė apie Vokietiją.

„Pamokslausite mums apie demokratiją, bet neleisite šios šalies ministrams ten kalbėti“, – sakė jis.

„Nebenorime matyti nacių pasaulio. Nenorime matyti tų fašistinių režimų praktikos“, – pridūrė R.T. Erdoganas.

Keli mėnesiai įtampos

Turkijos nesutarimai su Vokietija nesiliauja jau kelis mėnesius: ypač smarkiai jų santykiai pašlijo po pernai liepą bandyto įvykdyti Turkijos perversmo, per kurį siekta iš prezidento posto išversti R.T. Erdoganą.

Po nepavykusio pučo Turkija pradėjo didelio masto susidorojimo operaciją. Per 100 tūkst. žmonių buvo suimti, nušalinti nuo pareigų ar atleisti dėl galimų ryšių su perversmo organizatoriais ar kurdų kovotojais.

Berlynas savo ruožtu kritikavo Turkiją dėl 43-ejų metų Turkijos ir Vokietijos piliečio, Vokietijos laikraščio „Die Welt“ žurnalisto Denizo Yucelo (Denizo Judželo) suėmimo. Stambulo teismas nurodė jį sulaikyti dėl teroristų propagandos skleidimo ir neapykantos kurstymo.

„Tas žmogus yra teroristas, o ne žurnalistas“, – sakė R.T. Erdoganas per kitą mitingą Stambule. Jis kaltino Berlyną „mano ministrus vertinant pagal tą pačią skalę“, kaip ir šį reporterį.

Turkijos prezidentas taip pat sakė, kad jei norėtų, vyktų į Vokietiją pats, bet perspėjo: „Jei manęs neįsileisite ar neleisite man šnekėti, sukelsiu visą pasaulį.“

Penktadienį R.T. Erdoganas sakė, kad minėtas žurnalistas mėnesį iki jo arešto glaudėsi Vokietijos konsulate, ir tvirtino, kad jis buvo „vokiečių agentas“.

Palyginimas – nepriimtinas

Žinyba pareiškė, jog toks palyginimas yra „absoliučiai nepriimtinas“.

„Vyriausybė labai aiškiai tai konstatuos“ Turkijai, sakė kanceliarijos administracijos vadovas Peteris Altmaieris (Pėteris Altmajeris) visuomeniniam transliuotojui ARD.

„Nėra absoliučiai jokios priežasties leisti mums dėl to prikaišioti“, – pridūrė jis.

R.T. Erdoganas sekmadienį griežtai pasisakė apie Vokietiją, uždraudusią rengti turkų mitingus, per kuriuos agituojama balsuoti už jo galių išplėtimą per artėjantį referendumą, ir pareiškė, kad šis draudimas prilygsta „nacių praktikai“.

Vokietijos vietos valdžios pareigūnai, būgštaujantys dėl saugumo, uždraudė šalyje rengti kelis mitingus, kuriuose turėjo dalyvauti turkų ministrai. Juos norėta surengti artėjant balandžio 16-osios referendumui dėl Konstitucijos pataisų.

„Vokietija, esi toli nuo demokratijos, – sakė R.T. Erdoganas per moterų maršą Stambule. – Tavo praktika niekuo nesiskiria nuo nacių praktikos praeityje.“

Jis pridūrė: „Maniau, jau daug laiko prabėgo nuo tada, kai Vokietija atsisakė (nacių praktikos). Klydome.“

Atšaukti mitingai įsiutino Turkijos vyriausybę, kuri apkaltino Berlyną siekiant, kad per balandį vyksiantį referendumą jos piliečiai nepritartų siūlomiems pakeitimams, ir iškvietė Vokietijos ambasadorių Ankaroje pasiaiškinti dėl susidariusios situacijos.

Vėlų sekmadienį, po prezidento protrūkio, Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) kalbėjosi telefonu su Vokietijos diplomatijos vadovu Sigmaru Gabrieliu (Zigmaru Gabrieliu). Pasak vieno nežinomu norėjusio likti turkų pareigūno, šis pokalbis įvyko vokiečių iniciatyva.

Kaip buvo pranešta praėjusią savaitę, M. Cavusoglu ir S. Gabrielis turėtų susitikti šį trečiadienį. Be to, norėdama išspręsti ginčą, Turkijos premjerui šeštadienį paskambino A. Merkel.

Vokietijoje gyvena apie tris milijonus turkų išeivių, daugiausiai atvykusių pagal masinę „užsienio darbininkų“ programą 7-ame ir 8-ame praėjusio amžiaus dešimtmečiais.

Laikytis ramiai

Vokietijos kanclerė A. Merkel paragino ramiai laikytis per besiplečiantį ginčą su Turkija.

„Mūsų partneriams turkams: kalbėkime atvirai ir kritiškai, bet prisiminkime ypatingą mūsų glaudžių santykių prasmę ir leiskime dominuoti šaltam protui“, – sakė A. Merkel atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas).

Atstovas griežtai atmetė R.T. Erdogano pareiškimą.

„Palyginimai su naciais visuomet yra absurdiški ir ne vietoje, nes jie veda tik prie vieno dalyko: nacių įvykdytų nusikaltimų žmonijai sumenkinimo“, – sakė S. Seibertas.

Ankara ir Berlynas įsitraukė į naują ginčą, kuris prislėgė ir taip pakrikusius šalių santykius. Šį kartą nesutarimai kilo dėl turkų ministrų mitingų Vokietijoje, per kuriuos būtų agituojama balsuoti už R.T. Erdogano galių išplėtimą per artėjantį referendumą.

Ginčas kilo praėjusią savaitę trims Vokietijos miestams uždraudus planuotus ministrų mitingus prieš balandžio referendumą, kurio metu turkai balsuos dėl plano Turkijoje išvis panaikinti premjero postą.