Šiandien pasaulis mini liūdną datą - karo, kuris nusinešė dešimčių milijonų žmonių gyvybę, pradžią. Nuo to laiko praėjo 70 metų, baigėsi Šaltasis karas, bet pasaulio, kurį mėgino tarpusavyje pasidalyti imperijos, istorija iki šiol liko skirtingų interpretacijų įkaite. Pagrindinis klausimas, kuris palaiko iškart po Antrojo pasaulinio karo nusileidusios geležinės uždangos faktinę egzistenciją: kas kaltas?

Vakarų istorikai, net iš šalių, kurios anuomet buvo agresorės, sutaria, kad žalią šviesą karui uždegė Molotovo-Ribbentropo paktas, pasirašytas 1939 m. rugpjūčio 23d. Slapti dokumento protokolai numatė Europos padalijimą okupuojant nepriklausomas šalis. Vėliau du skorpionai vienoje stiklinėje nesugyveno, o kai kurių istorikų teigimu, pasirašant šį paktą šalys jau puoselėjo grobuoniškus planus viena kitos atžvilgiu.

Tokie faktai. Tačiau tuo, kaip jie pateikiami, labai nepatenkinta Rusija. Ji nenori atrodyti agresorė, nors būtent už tai buvo išmesta iš Tautų lygos (Jungtinių Tautų pirmtakė). Tai nutiko po 1939 m. Žiemos karo. Šiuo karu Rusija siekė "apsaugoti" netoli sienos buvusį Leningradą. Vėliau būtų norėjusi apsaugoti vakaruose - Brestą, rytuose - Vladivostoką, o pietuose - piečiausią SSRS tašką Kušką. Šiaurėje šiaip saugoti Rusija neturi ko, bet jei pasistengtų, rastų ir čia. Kremlius tai moka.

Stebėdamas JAV pastangas rasti masinio naikinimo ginklų Irake, tuometis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stebėjosi: "Aš jau seniai būčiau radęs." Štai ir stengiasi jo buvęs kolega iš Užsienio žvalgybos tarnybos Levas Sockovas. Slaptosios tarnybos archyvuose jis rado dokumentų, kurie paneigia Baltijos šalių okupacijos "mitą" ir įrodo Lenkijos bei Vokietijos priešišką politiką SSRS atžvilgiu.

Po 70 metų išslaptinti dokumentai privertė suvirpėti ne vieno istoriko širdį. Sužibo viltis, kad L.Sockovas tęs savo darbą ir archyvuose dar ras ne vieną įdomų dokumentą, pavyzdžiui, apie Katynės žudynes ar J.Stalino planus užgrobti visą Europą.