Šis griežto tono perspėjimas, paskelbtas Rusijos ginkluotųjų pajėgų oficialiame laikraštyje „Krasnaja zvezda“, akivaizdžiai skirtas Jungtinėms Valstijoms, kuriančioms didelio nuotolio nebranduolinius ginklus.

Šis straipsnis pasirodė birželį Rusijai birželį paskelbus atnaujintą branduolinio atgrasymo politiką, numatančią, kad branduoliniai ginklai gali būti panaudoti atsakant į nebranduolinį smūgį, nutaikytą į gyvybiškai svarbią vyriausybės ir kariuomenės infrastruktūrą.

„Krasnaja zvezda“ straipsnio autoriai – aukšto rango Generalinio štabo pareigūnai generolas majoras Andrejus Sterlinas ir pulkininkas Aleksandras Chriapinas – pabrėžė, kad iki šiol nėra būtų nustatyti, ar atskriejanti balistinė raketa neša branduolinę, ar nebranduolinę kovinę galvutę, todėl kariuomenė laikys tai branduoline ataka.

„Bet kokia atakuojanti raketa bus laikoma nešančia branduolinę kovinę galvutę, – sakoma straipsnyje. – Informacija apie raketos paleidimą bus automatiškai perduota Rusijos karinei ir politinei vadovybei, nuspręsiančiai branduolinių pajėgų atsakomųjų veiksmų mastą priklausomai nuo besivystančios padėties.“

Šis argumentas atspindi senus Rusijos nuogąstavimus dėl Vašingtono kuriamos ginkluotės, galinčios suteikti galimybę išvesti iš rikiuotės svarbius kariuomenės ir vyriausybės objektus net ir nepanaudojant branduolinių ginklų.

Rusijos karine doktrina pagrįsta naujoji branduolinio atgrasymo politika patvirtina, kad šalis galėtų panaudoti branduolinius ginklus, atsakydama tiek į branduolinę ataką, tiek į agresiją nebranduoliniais ginklais, jeigu ji „sukelia grėsmę valstybės egzistavimui“.

Politikos dokumente pateikiama išsamių pavyzdžių, kokie incidentai galėtų išprovokuoti branduolinį atsaką. Tarp jų minimas branduolinių arba kitų masinio naikinimo ginklų panaudojimas prieš Rusiją arba jos sąjungininkes.

Be to, šiame dokumente pirmąkart buvo paskelbta, kad Rusija galėtų panaudoti savo branduolinį arsenalą, jeigu gautų „patikimos informacijos“ apie balistinių raketų paleidimą į jos arba Maskvos sąjungininkių teritoriją, taip pat tais atvejais, kai „priešas smogtų kritiškai svarbiems Rusijos Federacijos vyriausybės arba kariuomenės objektams, kurių išvedimas iš rikiuotės galėtų užkirsti galimybę branduolinėms pajėgoms imtis atsakomųjų veiksmų“.

JAV ir Rusijos santykiai smarkiai pašlijo dėl 2014 metų Ukrainos krizės; be to, juos blogino kaltinimai Rusijai kišimusi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus ir kiti nesutarimai.

Rusijos pareigūnai sakė, kad JAV vadovaujama priešraketinės gynybos programa ir planai iškelti ginklų į orbitą šaliai kelia didžiulę grėsmę. Pasak jų, nauji pajėgumai gali paskatinti Vašingtoną nebaudžiamai smogti Rusijai ir tikėtis, kad atsakomasis smūgis būtų atremtas.

„Krasnaja zvezda“ straipsnyje pabrėžiama, kad naujoji branduolinio atgrasymo politika buvo paskelbta siekiant nedviprasmiškai paaiškinti, ką Rusiją laikytų agresija

„Rusija nubrėžė „raudonas linijas“, kurių niekam nepatariame peržengti, – rašo straipsnio autoriai. – Jeigu potencialus priešininkas išdrįs tai padaryti, atsakymas neabejotinai bus niokojamas. Atsakomųjų veiksmų specifiką, pavyzdžiui, kur, kada ir kiek, nuspręstų Rusijos karinė ir politinė vadovybė, priklausomai nuo situacijos.“