Rezonansiniai incidentai Lenkijoje ir Estijoje paskatino NATO ir Europos Sąjungą (ES) imtis veiksmų, kad būtų užkamšytos spragos žemyno gynyboje. Aljansas inicijavo naują misiją ir sustiprino pajėgas palei savo rytinę sieną, tačiau jis bando pasivyti, stengdamasis pasinaudoti Ukrainos sukaupta patirtimi ir susidoroti su Maskvos keliama bepiločių orlaivių grėsme.

„NATO įgyvendins keletą papildomų kovos su bepiločiais orlaiviais priemonių, kurios papildys, išplės ir paspartins mūsų gebėjimą kovoti su bepiločiais orlaiviais“, – po Briuselyje vykusio NATO gynybos ministrų susitikimo pareiškė Aljanso vadovas Markas Rutte.

„Išbandome integruotas sistemas, kurios padės mums aptikti, susekti ir neutralizuoti oro grėsmes“, – sakė jis.

Karinis aljansas iniciatyvos imasi tuo metu, kai ES, kuri trečiadienio vakarą sušauks nuosavą gynybos ministrų susiitkimą, pasiūlė sukurti „bepiločių orlaivių sieną“, kad būtų galima kovoti su šia grėsme. Briuselis nori, kad šis projektas pradėtų veikti iki 2027 m. pabaigos, tačiau kai kurios ES šalys yra skeptiškai nusiteikusios ir nerimauja, kad blokas kišasi į NATO veiklą.

„Pasakysiu kartą ir visiems laikams – ES ir NATO veikia išvien, glaudžiai bendradarbiauja, ir mes žinome savo stipriąsias puses“, – primygtinai tvirtino M. Rutte.

Bepiločių orlaivių iniciatyva yra vienas iš keleto ES projektų, kuriais siekiama paruošti bloką galimam konfliktui su Maskva ateinančiais metais. ES trečiadienį ministrams pristatys veiksmų planą ir tikisi sulaukti pritarimo kitą savaitę vyksiančiame lyderių aukščiausiojo lygio susitikime.

„Jokių išlaikytinių“

Nors NATO siekė spręsti galimas grėsmes Aljansui, ji taip pat stengėsi paremti dabartinę Ukrainos kovą su Rusija. JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas paragino daugiau šalių prisidėti prie JAV schemos, pagal kurią sąjungininkai sumoka už Ukrainai skirtus amerikietiškus ginklus.

„Taika įsivyrauja tada, kai esi stiprus, o ne tada, kai vartoji stiprius žodžius ar mojuoji pirštu, ji įsivyrauja tada, kai turi stiprius ir realius pajėgumus, kuriuos priešininkai gerbia“, – žurnalistams teigė P. Hegsethas ir kartu nurodė, kad „atėjo metas visoms NATO šalims žodžius paversti veiksmais“.

„Jokių išlaikytinių“, – pabrėžė jis.

P. Hegsethas ir M. Rutte nurodė, kad tikisi, jog kelios šalys paskelbs apie naujas lėšas, skiriamas programai, kurią vasarą sukūrė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Skaičiuojama, kad iki šiol jau buvo skirta 2 mlrd. dolerių (1,7 mlrd. eurų).

Vašingtonas priartėjo prie Kyjivo, nes D. Trumpas neteko kantrybės dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kuris vilkina pastangas siekti taikos.

Ukrainos gynybos ministras Denysas Šmyhalis sakė, kad Kyjivas tikisi, jog bendra pagal iniciatyvą skirta suma kitais metais pasieks „12–20 mlrd. dolerių“. Jis pažymėjo, kad Kyjivas siekia iš rėmėjų 2026 m. savo kariuomenei gauti apie 60 mlrd. dolerių paramą.

Ukrainos rėmėjų derybos rengiamos D. Trumpui svarstant galimybę aprūpinti Kyjivą tolimojo nuotolio raketomis „Tomahawk“. Kremlius įspėjo Vašingtoną nežengti tokio žingsnio, tačiau D. Trumpas gali būti pasirengęs leisti Kyjivui smogti Rusijos gilumoje, kad būtų galima paspausti V. Putiną siekti taikos.

JAV lyderis penktadienį Baltuosiuose rūmuose turėtų priimti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.