„Nuo NATO viršūnių susitikimo Velse Aljanso ministrų susitikimai buvo praktiškai vienodi ir, deja, pozityvūs signalai dėl NATO ir Rusijos santykių nebuvo siunčiami. Tokia politika tampa ilgalaike. Pavyzdžiui, neva stiprinant vadinamąjį Aljanso rytinį flangą bataliono lygiu yra formuojami tarptautiniai kontingentai, o jie Baltijos šalyse ir Lenkijoje bus dislokuoti 2017 metais“, – sakė A. Gruško rusų dienraščiui „Izvestija“.

„Į NATO priemones neliks neatsakyta“, – pridūrė diplomatas ir pabrėžė, kad Aljansas taip pat nusprendė didinti savo buvimą Juodosios jūros regione.

Taip A. Gruško kalbėjo, Aljanso gynybos ministrams praėjusią savaitę pranešus apie pažangą 2017 metų pradžioje ruošiantis dislokuoti po tarptautinį sąjungininkų batalioną kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje, iš viso apie 4 tūkst. karių.

Remdamasi šaltiniais, „Izvestija“ pranešė, kad NATO sprendimą dislokuoti šiuos batalionus diplomatai aptars NATO ir Rusijos taryboje lapkričio mėnesį.

Rusija NATO dislokuojamus pajėgumus Vidurio ir Rytų Europoje vertina kaip grėsmingą Aljanso artėjimą prie jos sienų. Tačiau NATO tikina esanti priversta taip elgtis dėl rusų keliamos grėsmės.

Įtampa tarp Aljanso ir Maskvos pastarosiomis savaitėmis vėl išaugo, Rusijai Karaliaučiuje pratyboms dislokavus branduolinį užtaisą galinčių nešti trumpojo nuotolio raketų kompleksus „Iskander“. Rusija praėjusią savaitę taip pat sustiprino Baltijos laivyną dviem laivais, apginkluotais branduolines galvutes galinčių nešti ilgojo nuotolio raketų kompleksais „Kalibr“.