Pasak jos, maždaug 15,5 tūkst. Rusijos piliečių kreipėsi dėl leidimo nuolat gyventi, o beveik 3 tūkst. – dėl laikino leidimo gyventi. Maždaug 2,2 tūkst. žmonių neatliko kriterijų, būtinų norint toliau gyventi Latvijoje, tačiau tai dar nėra galutinis skaičius, nes žmonės dar teikia dokumentus, o PMLP paprašė sienų apsaugos tarnybos patikrinti, ar kai kas jau išvyko.

„Daugiau kaip tūkstantis žmonių turės būti išsiųsti. Matome, kad daug kas pavėlavo, kas vis dar bandė susitvarkyti, pateikti dokumentus dėl laikino gyvenimo, bet, deja, turime pasakyti jiems, kad jie turi išvykti, nes jiems netaikomas nė vienas įstatymo punktas“, – sakė M. Rozė.

Kaip pranešta, PMLP planavo iki gruodžio vidurio surinkti informaciją, kurie Rusijos piliečiai pateikė būtinus dokumentus dėl leidimo gyventi Latvijoje ir kurie to nepadarė.

Imigracijos įstatyme numatyta, kad Rusijos piliečiams išduoti leidimai nuolat gyventi baigė galioti rugsėjį. Kad galėtų toliau gyventi Latvijoje, Rusijos piliečiai turėjo kreiptis dėl Europos Sąjungos nuolatinio gyventojo statuso, bet norėdami jį gauti, turėjo pateikti PMLP dokumentus, įrodančius, kad minimaliu lygiu kalba valstybine kalba ir turi pakankamai finansinių išteklių.

Prieš šių sąlygų įsigaliojimą Saeima nusprendė pataisyti Imigracijos įstatymą: Latvijoje gyvenantiems Rusijos piliečiams buvo suteikti dar dveji metai latvių kalbos testui išlaikyti. Be to, nuo rugsėjo Latvijoje gyvenantys Rusijos piliečiai turėjo bent jau gauti laikiną leidimą gyventi.

Kaip nurodo PMLP, nieko dėl savo statuso įteisinimo Latvijoje nepadariusių Rusijos piliečių leidimai gyventi bus atšaukti, jiems bus išsiuntinėti laiškai su prašymu išvykti iš šalies.

Pagal Imigracijos įstatymo pataisas Rusijos piliečiai, latvių kalbos testo neišlaikę dėl pateisinamų priežasčių, gali kreiptis dėl leidimo gyventi iki dvejų metų ir per tą laikotarpį turi išlaikyti testą.