Tikimasi, kad šią savaitę ES šalių lyderiai priims sprendimus dėl kandidatės statuso suteikimo Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui. Šios šalys pateikė paraiškas dėl narystės ES netrukus po to, kai Maskva vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą.

Pagrindinės Sakartvelo prodemokratinės grupės pakvietė žmones pirmadienio vakarą sostinėje Tbilisyje surengti „eitynes už Europą“, kad būtų „pademonstruotas kartvelų įsipareigojimas rinktis Europą ir vakarietiškas vertybes“.

Šį kvietimą parėmė visos Juodosios jūros šalies opozicinės partijos.

„Europa yra istorinis kartvelų pasirinkimas ir siekis, dėl kurio aukojosi visos kartos“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė demonstracijos organizatoriai.

„Laisvė, taika, ekonominis tvarumas, žmogaus teisių apsauga ir teisingumas – tai mus visus vienijančios vertybės, kurias užtikrintų integracija į Europos Sąjungą“, – priduriama pareiškime.

Penktadienį EK rekomendavo Europos Vadovų Tarybai suteikti kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai, tačiau teigė, kad iki šių metų pabaigos dar „vertins, kaip Sakartvelas atitinka tam tikras sąlygas prieš suteikiant jam kandidato statusą“.

EK taip pat rekomendavo suteikti Sakartvelui „Europos perspektyvą“, o jos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) tai pavadino „dideliu žingsniu į priekį“ šalies kelyje į narystę Bendrijoje.

„Durys plačiai atvertos, – sakė ji. – Kuo greičiau įgyvendinsite [išankstines sąlygas], tuo greičiau bus pasiekta pažanga.“

Sakartvelo valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ pareiškė apgailestaujanti, kad nebuvo rekomenduota suteikti šaliai kandidatės statuso kartu su Ukraina ir Moldova. Pasak partijos, „pagal visus išmatuojamus parametrus (atitiktį ES standartams) Sakartvelas lenkia Ukrainą ir Moldovą“.

„Džiaugiamės, kad šiandien Europos Komisija oficialiai patvirtino Sakartvelo europinę perspektyvą ir pasiūlė mums konkretų planą, kaip gauti kandidatės statusą“, – pareiškime teigė partijos pirmininkas Iraklis Kobachidzė.

„Valdančioji komanda darys viską, kad toliau stiprintų demokratines institucijas, saugotų taiką ir užtikrintų ekonominę pažangą“, – pridūrė jis.

Šalies vyriausybė sulaukia vis daugiau tarptautinės kritikos dėl pablogėjusio demokratijos principų laikymosi, kuris kenkia Tbilisio santykiams su Briuseliu.