„Per pirmus du derybų raundus „Lufthansa“ nepateikė tinkamo siūlymo. Dabar, prieš trečiąjį ratą, darbuotojams atėjo metas tarti žodį bei surengti šį įspėjamąjį streiką, kurio padariniai jau matomi. Mes tikimės, kad „Lufthansa“ neišprovokuos dar vieno streiko“, – kalbėjo ver.di profsąjungos atstovas Dennisas Dacke’as.

Dėl streiko dalis keleivių įstrigo netgi savaitei.

„Savaitei. Negalėsiu išskirti iki rugpjūčio 3 dienos ir neturiu, kur apsistoti. Esu nusivylusi“, – pasakojo keliautoja.

Maždaug 134 tūkst. turėjo keisti kelionių planus ar juos visai atšaukti. Paralyžius paveikė ir Lietuvą. Po pietų į Vilnių neatskrido lėktuvas iš Frankfurto. Neįvyko ir skrydis atgal. Atšaukti buvo ir rytiniai skrydžiai. Kaip kam nuplaukė atostogos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Deja, turėjome atšaukti virš 1 tūkst. skrydžių dėl masinio profsąjungos streiko. Tai reiškia, kad per 100 tūkst. keleivių neišskrido atostogų. Tai – skaudi diena oro linijoms, o ypač žmonėms, kurie norėjo atostogauti“, – sakė oro bendrovės „Lufthansa“ atstovas Martinas Leutke’as.

Labiausiai nukentėjo pagrindiniai „Lufthansos“ skrydžių centrai Frankfurte ir Miunchene, bet skrydžiai buvo atšaukti ir kituose miestuose.

„Lufthansa“ yra ne pirmos oro linijos, kurios susiduria su darbuotojų nepasitenkinimu. Apie tai, kuo nepatenkinti darbuotojai ir kada oro uostuose įsivyraus tvarka bei taika buvo kalbamasi su aviacijos ekspertu Martynu Jaugelavičiumi.

– „Lufthansos“ darbuotojai streikuoja dėl elementaraus dalyko – jie siekia, kad būtų pakeltas atlyginimas. Streikuoja apie 20 tūkst. darbuotojų, kurie priklauso vienai iš profesinių sąjungų. Jie siekia, kad minimalus valandinis atlyginimas būtų trylika eurų. „Lufthansos“ personalo vadovas minėjo, kad keletą dienų iki streiko vyko konstruktyvios derybos tarp vežėjo ir profesinių sąjungų. Buvo tikėtasi, kad derybos bus sėkmingos iki galo ir bus išvengta streiko.

– Kas tose derybose buvo siūloma?

– „Lufthansos“ personalo vadovas teigė, kad streikas yra ankstyva eskalacija, nes derybos buvo konstruktyvios ir tikslas buvo pasiekti galutinį rezultatą, jog būtų išvengta streiko.

Šis įvykis yra labai iliustratyvus pavyzdys, kad oro uostas, kaip infrastruktūros objektas, yra kaip miestas mieste.

– Ar „Lufthansos“ vadovybė kalba apie tai, kad eis iš naujo derėtis su darbuotojais?

– „Lufthansos“ grupė yra viena didžiausių oro linijų bendrovių pasaulyje. Šiai grupei priklauso ne tik „Lufthansa“, bet ir kitos oro linijos, bet streikuoja tik šios įmonės antžeminis personalas. Praėjusių metų duomenimis, „Lufthansa“ turi virš 100 tūkst. darbuotojų, o streikuoja būtent 20 tūkst. antžeminio personalo darbuotojų: registruojantys į skrydį, valdantys bagažą, dirbantys perone prie lėktuvo. Šis įvykis yra labai iliustratyvus pavyzdys, kad oro uostas, kaip infrastruktūros objektas, yra kaip miestas mieste. Oro uoste dirba aibė tarnybų ir paslaugų teikėjų. Tam, kad žmogaus kelionė būtų sklandi, reikalingas visų tarnybų sklandus darbas. Kai viena grandis streikuoja tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme visas kortų namelis sugriūna.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek buvo atšaukta skrydžių ir apie kokius nuostolius kalbame?

– Atšaukta virš 1 tūkst. skrydžių ir paveikti yra virš 130 tūkst. keleivių. Paveikti yra vieni didžiausių oro uostų Europoje, kurie yra tik tarpinės stotelės, tad ta grandininė reakcija nusitęsia ir toliau.

– Ar bendrovė turi atlyginti nuostolius keleiviams?

– Kadangi tai yra ES registruotas vežėjas, įsijungia reglamentas, kuris teigia, jog jeigu skrydis buvo atšauktas ir keleivis buvo informuotas anksčiau nei keturiolika dienų iki skrydžio, įsijungia tas mechanizmas ir žmonės gali kreiptis dėl kompensacijos. Taip pat bendrovė yra įsipareigojusi keleivius nuskraidinti ten, kur jiems reikia.