Švedijos užsienio reikalų ministerija penktadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Viktorą Tatarincevą, kai Maskva pagrasino atsakomaisiais veiksmais, jeigu ši Skandinavijos šalis stotų į NATO.

„Laukiama, kad Viktoras Tatarincevas atvyks šiandien“ užsienio reikalų ministrės Margot Wallstrom (Margo Vosltriom) prašymu, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė.

„Mes esame nepriklausoma valstybė, ir savo saugumo politikos sprendimus priimame nepriklausomai... Mes nepriimame grasinimų, aš iškviečiau Rusijos ambasadorių, kad pateikčiau jam klausimų ir gaučiau paaiškinimą“, – sakė M.Wallstrom žurnalistams.

Taip ministrė reagavo į Rusijos URM atstovės Marijos Zacharovos pastabą, kad Maskva žengs „atsakomųjų žingsnių“, jeigu Švedija stos į NATO.

Anot M.Zacharovos, Rusijos URM atkreipė dėmesį į diskusijų apie stojimą į NATO Švedijoje suaktyvėjimą.

„Akivaizdu, kad Švedijos stojimas į Šiaurės Atlanto aljansą turėtų karinių politinių ir išorės politinių pasekmių, kurios pareikalautų būtinų žingsnių iš Rusijos pusės“, – sakė M.Zacharova ketvirtadienį per spaudos konferenciją Maskvoje.

„Nacionalinio saugumo ir gynybos strategijos pasirinkimas yra kiekvienos valstybės suverenus vidaus reikalas, – pažymėjo ji. – Tačiau, mes kaip ir anksčiau, laikome Švedijos nedalyvavimo kariniuose blokuose politiką svarbiu veiksniu stabilumui užtikrinti Europos šiaurėje“.

Švedija seniai žinoma savo karinio neprisijungimo politika – ji nepriklauso jokiems kariniams aljansams ir pati nusprendžia, kada ir kur dalyvauti karinėse operacijose.

Tačiau ši šalis dalyvauja NATO Partnerystės taikos labui programoje ir, pavyzdžiui, siuntė savo karius į Afganistaną.

Švedijos visuomenė lig šiol nepritardavo savo šalies narystei NATO, nors naujausios apklausos rodo, kad daugėja tokios narystės šalininkų, nes nerimaujama dėl Rusijos karinio aktyvumo pastaruoju metu.