„Šiuo sprendimu siekiama visiškai užkirsti kelią dabartinei rusų turizmo Suomijoje ir su tuo susijusio tranzito per Suomiją situacijai“, – spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Pekas Havistas).

P. Haavisto šį žingsnį motyvavo žala „Suomijos tarptautiniams santykiams“. Jis taip pat pabrėžė, kad mobilizacija Rusijoje turėjo „reikšmingos įtakos“ Helsinkio sprendimui.

Pasak ministro, „neteisėti referendumai Ukrainoje“ ir abiejų „Nord Stream“ dujotiekių veikimo įtariamas sabotavimas Baltijos jūroje „padidino susirūpinimą“.

Helsinkio įvedami apribojimai numato tam tikras išimtis – rusams tebebus leidžiama atvykti į Suomiją darbo, studijų ar giminaičių aplankymo tikslais.

„Sprendimas taip pat neturi užkirsti kelio kelionėms dėl humanitarinių priežasčių“, – nurodė P. Haavisto.

Suomijos vidaus reikalų ministrė Krista Mikkonen (Krista Mikonen) savo ruožtu perspėjo, kad dėl apribojimų gali padaugėti prašymų suteikti prieglobstį ir neteisėto sienos kirtimo atvejų.

Anot K. Mikkonen, šaukimas į karo tarnybą savaime nėra pagrindas prašytis prieglobsčio – nebent būtų įrodyta, kad asmuo gali būti priverstas įvykdyti karo nusikaltimų, arba kad jis gali sulaukti neproporcingos bausmės.

„Tačiau šiuos sprendimus visada individualiai priima valdžios institucijos“, – kalbėjo ministrė.

Dar iki Rusijoje prasidėjusios mobilizacijos Suomija sumažino rusams išduodamų vizų skaičių, Europoje padidėjus pasipriešinimas rusų turistų įsileidimui vykstant karui Ukrainoje.

Tačiau P. Haavisto pabrėžė, jog dabartinėje padėtyje jau galiojančių apribojimų „nepakanka“.