Ukrainiečių gynybos linija nusidriekusi gerokai atokiau nuo Kijevo. Nerimaujant dėl naujų separatistų provokacijų, žvalgai dirba separatistus remiančiuose miestuose.
Atsiradus galimybei palydėti Šv. Marijos bataliono žvalgybinę grupę atvykstame į Svitlodarskės miestą, atsidūrusį buferinėje zonoje tarp Ukrainos ir Rusijos remiamų separatistų pajėgų prie Debalcevės, Donbase. Šiandienos tikslas – surinkti informaciją iš draugiškų šaltinių, kuri papildytų žinias, kad nepriklausomybės dienos proga separatistai rengia provokaciją, kuri galėtų baigtis atvirais karo veiksmais Donbase.
Situacija pafrontėje, į šiaurę nuo Donecko, lieka įtempta. Kaip ir karo pradžioje, Rusijos propaganda lemia daug – ypač ten, kur žmonės yra prikaustyti prie Rusijos televizijos bei radijo.
Iki karo Svitlodarskėje buvo daugiau kaip 12 tūkst. gyventojų, o šiandien jų likę vos keli tūkstančiai. Šis kaip ir dauguma kitų Donbaso miestų palaiko separatistus. "Čia nėra Kijevo rėmėjų", – sako bataliono grupės vadas Tarantinas, kaip ir kiti kariai savanoriai slepiantis savo tikrąjį vardą.
Jo žodžius patvirtina ir įspūdžiai. Stovint miesto centre, kuriame vis dar puikuojasi ant žemės nupiešta Rusijos vėliava, aplanko jausmas lyg Ukrainos pajėgos būtų okupantai. "Pažiūrėk pats, nė vienas žmogus nesisveikina, tik piktai žiūri", – lyg perskaitydamas mintis sako Šv. Marijos bataliono karys Žyvčikas.
Pagrindinėse miesto parduotuvėse stinga būtiniausių produktų, pavyzdžiui, kruopų ir geriamojo vandens. Per pastarąsias dvi savaites vykusį intensyvų artilerijos apšaudymą trijų dienų tyla kelia tik nerimo jausmą. "Aš šiame mieste jau ilgai dirbu. Šiandien mane kamuoja ypač bloga nuojauta", – neslepia Tarantinas.
Renkant žvalgybos duomenis aplankomi žmonės, galintys suteikti Ukrainos pajėgoms naudingos informacijos. Tokių informatorių visai nedaug. "Jie patys supranta, kuo rizikuoja suteikdami mums žinių", – pastebi Tarantinas.
Paskutinis taškas šiandien – Svitlodarskės ugniagesių štabas. Jame randame įrengtą slėptuvę nuo artilerijos ugnies. Netrukus paaiškėja, kad vienas komandos narių dažnai lankosi separatistų kontroliuojamoje Debalcevėje. Tarantinas užkalbina ugniagesių vadą, kilusį iš Slaviansko – vieno pirmųjų pernai vasarą separatistams paramą išreiškusių Ukrainos miestų.
"Man sakė, kad Debalcevėje jokios technikos ar karių nėra. Tačiau mes iš savo bepiločių oro žvalgybos žinome, kad ten šiuo metu yra sukauptos gausios separatistų pajėgos", – apie išgirstą melą pasakoja Tarantinas.
Iš ugniagesių būstinės bokšto matyti tiek separatistų, tiek Ukrainos armijos pozicijos. "Iš ten separatistai koreguoja atakas. Stoties vadas yra buvęs artileristas", – sako Tarantinas.
Išvažiuodami Šv. Marijos kariai pamojuoja lauke stovintiems ugniagesiams, šie atsako taip pat. "Visa šita grupė – separatistai", – draugiškus gestus palydi tylūs Šv. Marijos karių keiksmai.
Toks pats nepasitikėjimas tarp Ukrainos pajėgų bei vietos gyventojų tvyro ir Artiomovske, esančiame 20 km nuo fronto linijos.
Pasitelkus saugumą ir vietinę žvalgybą buvo suimtas ne vienas separatistų gretose kovojęs, namo grįžęs asmuo. "Suimame, pasodiname į kalėjimą, o kitą dieną jį paleidžia. Čia daugiau nei pusė milicijos yra už separatistus", – liūdnai konstatuoja Tarantinas.
