Respublikos teisingumo teismas, nagrinėjantis vyriausybės nariams keliamas bylas, 60-meę Ch. Lagarde teis už aplaidumą.

Jeigu TVF vadovė būtų pripažinta kalta, jai grėstų vieneri metai laisvės atėmimo bausmė ir 15 tūkst. eurų bauda. Vis dėlto ji ne kartą neigė kaip nors nusižengusi įstatymams.

Byla grasina aptemdyti visais kitais atžvilgiais nepriekaištingą Ch. Lagarde karjerą, kai ši verslo teisės žinovė iškilo į Prancūzijos finansų ministrės, o vėliau – į dabartinį TVF vadovės postą, tapdama viena įtakingiausių pasaulyje moterų.

Ši byla taip pat kelia pavojų pasitikėjimui Vašingtone įsikūrusiu TVF: trys pastarieji šios organizacijos direktoriai turėjo stoti prieš teismą.

TVF atstovo pareiškime sakoma, kad fondo direktorių taryba „toliau reiškia pasitikėjimą generalinės direktorės gebėjimu efektyviai vykdyti savo pareigas“.

Tyrimas dėl Ch. Lagarde veiksmų buvo pradėtas 2014 metais, kuomet kilo įtarimų dėl jos vaidmens ilgai užsitęsusiame konflikte tarp B. Tapie ir banko „Credit Lionnaise“. Šis konfliktas kilo dėl sporto įrangą gaminančios bendrovės „Adidas“ pardavimo 1993 metais.

B. Tapie, spalvinga asmenybė ir buvęs ministras, kaltino banką, kurio dalis akcijų priklauso valstybei, jį apgavus.

„Adidas“ jam priklausė 1990–1993 metais, bet firmos kontrolę jis prarado, kai bankrutavo. Jam taip pat priklausė Marselio futbolo komanda.

2007-aisiais, pradėjus valdyti prezidentui Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi), tapusi finansų ministre Ch. Lagarde nusprendė leisti arbitražui išspręsti B. Tapie ir banko ginčą. Arbitražas nurodė už banko skolų likvidavimą atsakingai valstybinei organizacijai išmokėti magnatui B. Tapie stulbinamą 404 mln. eurų sumą. Neilgai trukus po ilgos teisinės kovos jam buvo nurodyta šią sumą gražinti.

Nors nėra kaltinama asmeniniu pasipelnymu, Ch. Lagarde yra pateikti kaltinimai aplaidumu, dėl suteikto leidimo pradėti trečiųjų teismą ir fakto, kad ji neužginčijo išmokos – labai naudingos B. Tapie, bet žalingos valstybei.

Tyrėjai įtaria, kad arbitražo procesas buvo suklastotas B. Tapie, rėmusio N. Sarkozy per jo 2007 metų rinkimų kampaniją, naudai.

Ch. Lagarde, kuri finansų ministro poste dirbo nuo 2007 iki 2011 metų, visuomet tvirtino, kad veikė taip, kaip buvo naudingiausia Prancūzijai.

Kiti asmenys, tarp jų – B. Tapie, jo teisininkas, vienas arbitrų, Ch. Lagarde buvęs administracijos vadovas Finansų ministerijoje ir dabartinis telekomo „Orange“ vadovas Stephane'as Richard'as (Stefanas Rišaras), šioje byloje yra kaltinami sukčiavimu.

Ch. Lagarde teismo posėdžiai gali trukti nuo gruodžio 12-osios iki gruodžio 20-osios, sakė šaltinis teisme. Ją teis trys teisėjai ir 12 parinktų parlamentarų iš aukštųjų ir žemųjų parlamento rūmų.

Ch. Lagarde, baltaplaukė dviejų vaikų motina, TVF vadovo poste pakeitė nešlovę užsitraukusį savo tėvynainį Dominique'ą Straussą-Kahną (Dominiką Strosą-Kaną). Pastarasis atsistatydino, kad galėtų susitelkti į kovą teisme prieš kaltinimus dėl lytinių nusikaltimų.

Kitas buvęs TVF vadovas, ispanas Rodrigo Rato (Rodrigas Ratas), taip pat turėjo stoti prieš teismą dėl netinkamo lėšų panaudojimo tuo metu, kai jis vadovavo ispanų skolintojui „Bankia“.

TVF atlieka svarbų vaidmenį pasaulinėje finansų sistemoje, nes finansinius sunkumus patiriančioms šalims suteikia paskutinę galimybę pasiskolinti. Jis taip pat prižiūri finansų rinkas ir veikia kaip įtakingas politikos patarėjas vyriausybėms.

Ch. Lagarde buvo svarbi veikėja per derybas dėl finansinės pagalbos Graikijai. Ji dėjo dideles pastangas reformuoti savo instituciją, kai jos vaidmuo pradėjo blėsti dėl didėjančios Kinijos įtakos.

TVF vadovė tapo pavyzdžiu talentingoms moterims, kovojančioms su vyrų dominavimu didelėse organizacijose, o vienu metu buvo laikoma galima kandidate į Prancūzijos prezidentus, tačiau pati tokias ambicijas neigia.