„Ne viena šalis yra pareiškusi, kad, jeigu Iranas gaus branduolinį ginklą, jos padarys tą patį. Manau, tai esame aiškiai girdėję iš daugybės šalių“, – pertraukos tarp Vienoje vykstančios TATENA konferencijos renginių metu kalbėjo R. Grossi.

„Turime išvengti tolesnės neplatinimo režimo erozijos. Tai labai svarbu ir manau, kad mano kolegos Irane tą žino. Manau, kad pridėti branduolinių ginklų į Vidurio Rytų katilą – labai bloga mintis“, – pasakė jis.

R. Grossi paragino bendradarbiauti su Iranu, kad to būtų išvengta. Jis paprašė Irano užtikrinti didesnį savo branduolinės programos skaidrumą ir atkreipė dėmesį, kad Saudo Arabija yra pranešusi, jog jos reakcija į Irano branduolinį arsenalą būtų atitinkama.

Nors oficialioje Irano politikoje nėra numatyta galimybė įsigyti branduolinį ginklą, keletas atstovų pastaruoju metu pareiškė susirūpinimą dėl pasirodžiusių komentarų apie tai, kad ši doktrina gali būti pakeista bei apie Irano galimybes kurti nuosavą branduolinį ginklą.

R. Grossi yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad Iranas vykdo urano sodrinimo iki beveik ginklams tinkančio lygio programą.

Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė drauge parengė galimos rezoliucijos projektą, kuris galėtų būti pateiktas šią savaitę įvyksiančiam TATENA valdybos posėdžiui, kurio metu bus sprendžiamas Teherano atsisakymo bendradarbiauti su TATENA inspektoriais klausimas.

Iranas neleidžia kvalifikuotiems inspektoriams patekti į kadaise įslaptintas branduolines jėgaines, kuriose galima rasti branduolinių medžiagų pėdsakų, bei neteikia jiems jokios informacijos apie šiuos objektus.

Pagal 2015 m. sudarytą susitarimą Teheranas sutiko iš esmės apriboti savo branduolinę programą, jei bus atšauktos tam tikros jam nustatytos sankcijos.

Prezidentaujant Donaldui Trumpui, Jungtinės Valstijos 2018 m. pasitraukė iš šios sutarties. Iranas į tai atsakė imdamas intensyviau vykdyti urano sodrinimo programą ir apribodamas TATENA galimybes atlikti numatytus patikrinimus.