Per Antrojo pasaulinio karo pradžios 70-ąsias metines Rusijos išorinės žvalgybos tarnyba (SVR) išleido dvi išslaptintais istoriniais dokumentais paremtas knygas, kuriose pasakojama apie tuometinę Lenkijos ir Baltijos šalių politiką. Abiejų knygų autorius, SVR generolas majoras Levas Sockovas neigia Baltijos šalių okupaciją ir tvirtina, kad Sovietų Sąjunga pasirašė Molotovo ir Ribentropo paktą bandydama apsisaugoti nuo agresijos.
Karas buvo užprogramuotas
Knygose „Baltijos šalys ir geopolitika. 1935-1945 metai“ ir „Lenkijos politikos paslaptys. 1935-1945 metai“ autorius pateikia tų laikų žvalgybinę medžiagą: slaptus diplomatinius pranešimus, agentų ataskaitas, Vašingtone, Londone ir kitose pasaulio sostinėse vykusių pokalbių išklotines, analitinius dokumentus.
„Nei Stalinas, nei Chamberlainas, nei Rooseveltas negalėjo sustabdyti karo. Jis buvo užprogramuotas“, - tvirtina L.Sockovas. Pasak jo, Vokietija tesvarstė, kuria kryptimi pulti pirma: Rytų ar Vakarų.
Kai Didžioji Britanija ir Prancūzija pasirašė Miuncheno sutartį su nacistine Vokietija, virš Sovietų Sąjungos pakibo neišvengiama agresijos grėsmė. L.Sockovas aiškina, kad Maskvai liko vienintelė išeitis - pasirašyti Molotovo ir Ribentropo paktą ir šitaip nukelti karą keleriems metams bei neleisti Hitleriui užimti Baltijos šalių.
L.Sockovas tikina, kad Hitleris svarstė iš pradžių pulti Rytų kryptimi: užimti Baltijos šalis, paversti jas agresijos prieš SSRS placdarmu ir iš Baltijos pusės pulti Leningradą, o po to - Maskvą. Taigi Baltijos šalys buvo vienas svarbiausių SSRS „buferių“.
Vakarai pripažino SSRS ekspansiją
Nors L.Sockovas pripažįsta, kad Sovietų Sąjungai buvo gyvybiškai svarbu įsitvirtinti Baltijos šalyse, jis neigia Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupaciją.
„Pagrindinis okupacijos požymis - tai okupacinė vyriausybė. Bet jokios sovietinės okupacinės vyriausybės Baltijos šalyse nebuvo, - tikino L.Sockovas. - 1940 m., kai Vermachtas sutriuškino Lenkiją ir Prancūziją, atėjo Baltijos šalių eilė. Tuo metu šiose valstybėse buvo įvykę demokratiniai rinkimai, ir į valdžią atėjo kairiųjų pažiūrų politikai. Jie laikėsi antifašistinės pozicijos, ją palaikė ir rinkėjai: stambiuose miestuose vyko masiniai mitingai, žmonės reikalavo prisijungti prie SSRS respublikos teisėmis. Aišku, tam įtakos turėjo Sovietų Sąjungos armijos buvimas Baltijos šalyse - tuo metu jau buvo įvestas ribotas Raudonosios armijos kontingentas. Tiems visuomenės sluoksniams, kurie nenorėjo vokiečių okupacijos, tai suteikdavo tam tikro saugumo jausmą. Tiesa, nuotaikų buvo skirtingų. Agentų pranešimai rodo, kad nemažai Estijos, Latvijos ir Lietuvos politikų ne tik susitaikė su vokiečių okupacijos perspektyva, bet ir troško jos.“
L.Sockovas tikina, kad Vakarų sąjungininkai pripažino Baltijos šalis kaip SSRS dalį. Susitikęs su Čekoslovakijos prezidentu Edvardu Benešu JAV prezidentas Franklinas Rooseveltas pareiškė, kad Baltijos šalys, Besarabija, Bukovina, Vakarų Ukraina ir Vakarų Baltarusija turėtų atitekti Sovietų Sąjungai, byloja knygoje „Baltijos šalys ir geopolitika. 1935-1945 metai“ pateikti dokumentai. Viename jų užfiksuota ir F.Roosevelto dešiniosios rankos Harry Hopkinso užkulisiuose ištarta frazė: „Jeigu rusai norės gauti Baltijos šalis, jie jas gaus. Bet Jungtinės Valstijos viešai to nepasakys.“
Varšuvos ir Berlyno sąmokslas?
Kodėl SSRS nusprendė pasirašyti saugumo sutartį su hitlerine Vokietija, o ne Prancūzija ir Didžiąja Britanija? Knyga „Lenkijos politikos paslaptys. 1935-1945 metai“ pateikia netikėtą atsakymą - dėl to esą yra kalta Lenkija.
Knygoje pasakojama, kad Varšuva 1934 m. sudarė nepuolimo sutartį su Berlynu ir ketino kartu kariauti prieš SSRS. Be to, Lenkija esą kurstė separatistines nuotaikas ir nestabilumą Ukrainoje bei Šiaurės Kaukaze. Šiam tikslui buvo įsteigta organizacija „Prometėjas“. Jos būstinė įsikūrė Paryžiuje, o veiklą koordinavo Varšuva.
SVR duomenimis, 1937 m. Lenkijos Generalinis štabas išleido direktyvą, kurioje buvo sakoma, kad Lenkijos politikos galutinis tikslas - sunaikinti SSRS.
L.Sockovas tikino, kad Lenkija neturi jo knygoje cituojamų dokumentų, nes vokiečiai dar vykstant Antrajam pasauliniam karui išsivežė visus lenkiškus archyvus.
Kvepia Kremliaus propaganda
Per Antrojo pasaulinio karo pradžios metines pasirodžiusios SVR knygos įžiebė aštrias diskusijas. Lenkijos istorikai tvirtina, kad ir Vokietijos archyvuose nėra nė vieno dokumento, patvirtinančio, kad Varšuva ir Berlynas 1934 m. pasirašė nepuolimo sutartį.
„Tai visiška nesąmonė, - SVR kaltinimus komentavo Lenkijos mokslų akademijos istorikas Mariuszas Wolosas. - Jeigu kažkoks sovietų agentais taip parašė, dar nereiškia, kad tai yra tiesa. Būtų labai įdomu sužinoti Lenkijoje dirbusių SSRS agentų pavardes, bet jų kažkodėl neatskleidžia.“
Knygose „Baltijos šalys ir geopolitika. 1935-1945 metai“ ir „Lenkijos politikos paslaptys. 1935-1945 metai“ pateikiamų archyvinių dokumentų autentiškumas Vakaruose kelia daug abejonių. Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborczha“ šias knygas atvirai išvadino Kremliaus propaganda.
Knygos yra paskelbtos internete:
Naujausi komentarai