Biudžeto įplaukas lėmė palanki užimtumo bei ekonomikos situacija šalyje ir saikingų išlaidų politika. Vokietijos biudžetui neigiamos įtakos nepadarė net ir daugybės pabėgėlių priėmimas šalyje, ko buvo itin baimintasi.

Rugsėjo pradžioje Visuotinis parlamentas Bundestagas diskutuos apie kitų metų biudžeto planus ir jau dabar finansų ministras Wolfgangas Schauble žino, kad galės pristatyti šią puikią naujieną: ir toliau jokių naujų valstybės skolų nuo pat 2014 m. Nepaisant netikėtų išlaidų dėl pabėgėlių, dėl premijų įsigyjant elektomobilius ar finansinės paramos pieno pramonės ūkininkams.

Jau dabar 73-ejų politikas W. Schauble laikomas sėkmingiausiu Vokietijos finansų ministru, tačiau neišvengia ir kritikos: susikoncentravęs į šalies biudžeto subalansavimą, ekspertų nuomone, jis neišnaudoja palankios situacijos svarbiems investiciniams projektams. Vokietijos investicijų lygis tesiekia 12 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Apsilankė Princas Williamas

Garbingiausias svečias neįprastame gimtadienyje Diuseldorfe šią savaitę buvo Jungtinės Karalystės atstovas princas Williamas. Ne koks giminingas kilmingasis šventė septyniasdešimtmetį, bet federalinė Šiaures Reino-Vestfalijos žemė.

Britų sosto įpėdinis ne šiaip sau atvyko pasveikinti šios didžiausios Vokietijos žemės. Per operaciją pavadinimu „Vedybos“ [angl. „Marriage“] lygiai prieš 70 metų ji buvo sukurta britų. Po Antrojo pasaulinio karo britai savo užimtame Vokietijos sektoriuje nusprendė apjungti visiškai suniokotą industrinį Šiaurės Reino regioną su žemdirbių kraštu Vestfalija. Tokiu būdu jie sukūrė dabar net 18 mln. gyventojų turinčią žemę.

Tamprūs santykiai su Didžiąja Britanija lėmė, jog dabar šioje žemėje yra įsikūrę net 1,4 tūkst. britų įmonių. Tarp jų, pavyzdžiui, „Vodafone“. Čia gyvena apie 27 tūkst. britų. Princas Williamas sveikinimo kalboje pabrėžė, kad šis ryšys su Šiaurės Reino-Vestfalija išliks ir toliau, nepaisant pokyčių Europos Sąjungoje (ES). Tačiau, jei Šaltojo karo metais britų Reino armijos karinės pajėgos siekė 100 tūkst. karių, tai paskutinieji kariai iš žemės pasitrauks iki 2019 m.

Atstatyta iš griuvėsių Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė per 70 metų išgyveno pakilimų bei nuosmukių. Ilgus dešimtmečius garsėjo dėl Rūro regiono akmens anglių gavybos, o dabar beliko tik dvi kasyklos, kurios bus uždarytos 2018 m. Visas regionas persiorganizavo ir kasyklas pavertė meno bei turizmo centrais. Ekonomiškai šiuo metu ne itin stiprioje žemėje vis dėlto yra įsikūrę ir tokie pasaulinio lygio gigantai, kaip „Bayer AG“, RWE, „ThyssenKrupp“, E.ON, „Deutsche Telekom“ bei kiti koncernai.

Apsaugos planas juokina

Šią savaitę paaiškėjo, jog Vokietijos vidaus reikalų ministerija paruošė naują civilinės apsaugos planą. Nors karinis šalies teritorijos užpuolimas nėra tikėtinas, vis dėlto šiame plane siūloma pasirengti netradicinėms katastrofoms ir pasirūpinti maisto atsargomis bent dešimčiai dienų. Pavyzdžiui, vienam asmeniui siūloma turėti atsargoje 28 l vandens, apie 5 kg grūdų, ryžių bei makaronų, apie 6 kg daržovių bei pupelių ir dar daug įvairiausių produktų.

Šie vyriausybės planai susilaukė didelės kritikos ir netgi tapo pajuokos objektu. Visų pirma manoma, jog tokie planai, negresiant realiam pavojui, gali kelti paniką visuomenėje. Kiti pastebi, jog neįmanoma sukaupti tokių atsargų, tarkime, gyvenant mažame bute, o be to jas reikia nuolat atnaujinti.

Tačiau labiausiai šie planai patiko satyrikams. Kadangi toks kaupiamasis pirkimas vokiškai vadinamas „žiurkėnų pirkimu“, humoristinės antraštės skelbia, kad Vokietijoje jau išpirkti visi žiurkėnai. Dienraščiai nepatingi išleisti specialiai pritaikytų atsargų planų. Pavyzdžiui, turkų gyvenamose vietose siūloma nepamiršti tradicinių „Kofte“ kotletukų bei SIM kortelių susisiekti su giminėmis Turkijoje, o itin prabangiuose kvartaluose atsargos turėtų būti papildytos šampanu bent dviem savaitėms. Rytų vokiečiams siūloma apsirūpinti alumi, traškučiais ir maistu šunims.