27 Europos Sąjungos (ES) šalių vadovai, Jungtinės Karalystės (JK) premjeras bei NATO generalinis sekretorius susitiko Briuselyje aptarti Europos gynybos biudžeto didinimo – vieno svarbiausių JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimų sąjungininkams.

Tačiau susitikimo toną nustatė D. Trumpo pakartotinis grasinimas artimiausiu metu pritaikyti muitus ES. Jis jau nustatė tarifus Kanadai, Meksikai ir Kinijai, bet su Otava ir Meksiku jau sutarė dėl jų atidėjimo, o derybų su Pekinu tikimasi netrukus.

„Jei būsime užpulti kalbant apie prekybą, Europa – kaip tikra galia – turės už save pastovėti, todėl ir reaguoti“, – perspėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

Stipri retorika, išreikšta D. Trumpui laikinai nusileidus po derybų su Kanada ir Meksika, atspindėjo ir Europos Komisijos (EK) žinutę – tai, jog ES į bet kokius JAV muitus atsakytų ryžtingai.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES, apibūdino prekybos karus kaip visiškai nereikalingus ir kvailus.

„Nėra laimėtojų prekybos karuose“, – teigė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

Be prekybos, D. Trumpas ėmė išbandyti JAV sąjungininkes ir tiesioginiais grasinimais. Be kita ko, jis ne kartą kalbėjo apie norą perimti strategiškai svarbią Grenlandiją, autonominę Danijos teritoriją.

Danijos premjerė Mette Frederiksen Briuselyje pakartojo, jog ši Arktikos sala neparduodama.

„Nebūna amžinai ramu“

Baltųjų rūmų grasinimai prekybos karais kelia papildomų problemų jau ir taip painiam Europos gynybos stiprinimo uždaviniui. Senasis žemynas susiduria su grėsmę keliančia Rusija ir galimybe, jog Vašingtonas ims atsitraukti.

D. Trumpas aiškiai išreiškė, jog Europa toliau negali laikyti JAV apsaugos savaime suprantamu dalyku, ir pabrėžė, kad NATO šalys turėtų daugiau nei padvigubinti savo gynybos išlaidas iki 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) – daugeliui sunkiai pasiekiamo skaičiaus.

Jis taip pat prižadėjo greitai užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, kas sukėlė nerimo, jog Europos šalys gali būti paliktos nuošalyje o Kyjivas – priverstas nusileisti derybose.

NATO vadovas Markas Rutte tikino, jog įtampa dėl prekybos nesusilpnins Aljanso kolektyvinių atgrasymo pajėgumų.

„Visada yra nesutarimų tarp sąjungininkų – niekada nebūna amžinai ramu ir džiugu“, – teigė jis.

Europos šalys ėmė didinti savo karinius biudžetus nuo to laiko, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje beveik prieš trejus metus.

Tačiau ES pareigūnai pripažįsta, jog ginkluojamasi nepakankamai greitai, turint omenyje, jog vis dažnėja perspėjimai, kad Rusija gali imti pulti vieną iš bloko narių.

Finansiniai įrankiai

Europoje plačiai vyrauja sutarimas, jog gynybai reikia išleisti daugiau, o Briuselis svarsto, jog per ateinantį dešimtmetį tam reiks išleisti apie 500 mlrd. eurų.

Lieka klausimas – kaip tai padaryti?

Diskutuojama, kokiu būdu finansuoti investicijas, ar bloko pinigai turėtų būti skiriami tik ES ginkluotei, bei kokia turėtų būti NATO rolė.

EK vadovė Ursula von der Leyen po derybų siūlė atlaisvinti ES biudžeto taisykles gynybai ir paskatinti bloko skolinimo institucijas artimiau dirbti su ginklų gamintojais.

Opiu bendro skolinimosi klausimu, regis, nepasistūmėta.

Tačiau U. von der Leyen sakė, jog ES galėtų tai panaudoti bendrų projektų finansavimui kritiškai svarbiose srityse, pavyzdžiui – oro gynyboje.

Lyderių diskusijos padės kitą mėnesį suformuluoti pasiūlymus dėl ES gynybos ateities, o liepą šiuo klausimu vyks dar viena derybų sesija.

Gynybos sutartis su JK?

Augant abejonėms dėl transatlantinių santykių, daugelis nekantriai siekė atkurti ryšius su sena partnere – Britanija.

JK premjeras Keiras Starmeris bent vienam vakarui sugrįžo į žemyną kaip pirmas JK lyderis, sudalyvavęs Europos lyderių susirinkime nuo to laiko, kai jo šalis prieš penkerius metus pasitraukė iš ES.

K. Starmeris teigė, jog nori dirbti kartu su ES lyderiais ir sunaikinti V. Putino karo mašiną silpninant Rusijos ekonomiką.

Britų lyderis, siekiantis atstatyti santykius su bloku po „Brexito“, išreiškė norą užmegzti ambicingą saugumo partnerystę su ES.

Tai galėtų pritraukti JK bei jos kariuomenę ir didelę gynybos pramonę šiek tiek arčiau bloko, o gegužę vyksiančiame JK ir ES viršūnių susitikime bendradarbiavimas saugumo klausimais yra vienas svarbiausių darbotvarkės planų.

Tačiau „Brexito“ pasekmės išlieka.

Ne vienas ES diplomatas teigė, jog negali būti jokio progreso iki tol, kol bus išspręsti nesutarimai dėl žvejybos teisių, o Londonas turės nustoti oponuoti jaunimo mobilumo programai, kurią siūlo Briuselis.