Kartu su žmonėmis po visą pasaulį keliauja vabzdžiai ir virusai. Vokietijos laikraštis "Süddeutsche Zeitung" įspėja, kad turistai lagaminuose į Europą parveža pavojingų egzotinių ligų.

Virusas šienauja gyvybes

Anot Vokietijos Roberto Kocho instituto, atsakingo už ligų kontrolę ir prevenciją, europiečiams gresia nemaloni pažintis su naujais ir mažai žinomais virusais.

Amerikiečiai tai jau buvo patyrę 1999-aisiais, kai Niujorko Centriniame parke nuo medžių masiškai ėmė kristi varnos. Virusas iš pradžių atakavo paukščius, paskui žmones – kai kuriais atvejais akistata net baigdavosi mirtimi. Atlikus tyrimus paaiškėjo kaltininkas – moskitas, pakliuvęs į lėktuvą, kuris skrido iš Izraelio į Niujorką, atnešė Vakarų Nilo virusą.

Šis virusas pirmą kartą buvo nustatytas Ugandos moteriai 1937 m. Dabar jis plinta Jungtinėse Valstijose ir šiemet pridarė ypač daug žalos. Anot Amerikos ligų kontrolės ir prevencijos centro, šiemet Vakarų Nilo virusu užsikrėtė daugiau nei 3 tūkst. žmonių, maždaug pusei jų pasireiškė sunkūs neurologiniai simptomai, daugiau nei 130 pacientų mirė.

Vienas turistas užkrėtė šimtus

Šis pavyzdys Vakarų valstybių gyventojams parodė gresiančius naujus pavojus. Jų kyla ne tik Jungtinėms Valstijoms. Vakarų Nilo virusas jau pažįstamas ir Austrijos, Italijos, Ispanijos, kai kurių Rytų Europos šalių gyventojams, nors jie paprastai užsikrečia ne namuose, o keliaudami svetur.

Iš atogrąžų kraštų į Europą ir Jungtines Valstijas atkeliauja ne tik Vakarų Nilo, bet ir kiti virusai. Iš Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos europiečiai turistai atsiveža Dengė virusą. R.Kocho institutas šiemet Vokietijoje užfiksavo daugiau nei 300 šios ligos atvejų. Rugsėjo pradžioje Graikijoje nuo Dengė karštinės mirė vyras – tai pirmas toks atvejis šioje šalyje per 80 metų.

Dar egzotiškesnės yra Krymo-Kongo hemoraginė karštinė ir Čikungunijos karštinė, plintančios Afrikoje ir Azijoje. Daugelis europiečių apie šiuos virusus pirmąkart sužinojo 2007-aisiais, kai italas keliautojas iš Indijos grįžo užsikrėtęs Čikungunijos virusu ir gimtojoje Ravenoje užkrėtė dar 200 žmonių. Nuo to laiko du šios ligos atvejai užfiksuoti Prancūzijoje, ir abu pacientai užsikrėtė ne kur kitur, o pačioje Europoje.

"Jei moskitas, ligos nešiotojas, pasieks Vokietiją, visiškai įmanoma, kad žmonės šioje šalyje užsikrės šiuo virusu", – teigė R.Kocho instituto atogrąžų ligų ekspertas Klausas Starkas.

Uodai keliauja lėktuvais

Vakarų Nilo, Dengė, Čikungunijos ir kitus virusus perneša moskitai, perduodami virusą iš gyvūno arba infekuoto žmogaus kitam, kuriam įgelia.

Dalis problemos yra gerokai išaugęs žmonių, taip pat vabzdžių, mobilumas. Azijos tigrinių uodų arba Japonijos krūminių uodų į Europą gali atkeliauti lėktuvo salone arba bagaže. Atogrąžų kraštų vabzdžiams palanki ir klimato kaita: oro temperatūrai kylant, jiems susidaro geresnės sąlygos veistis. Kartais net nepalankios sąlygos tik padeda ligoms plisti.

JAV mokslininkai įsitikinę, kad šią vasarą šalyje kilusi sausra tik paskatino Vakarų Nilo viruso plitimą, nes jį nešiojantys vabzdžiai koncentravosi drėgnose zonose, kurių buvo likę nedaug. Amerikos ligų kontrolės ir prevencijos centro atliktas eksperimentas taip pat parodė, kad esant 17 laipsnių Celsijaus temperatūrai infekuotas uodas perduoda virusą per 30 dienų, o esant 30-ies laipsnių temperatūrai – vos per penkias dienas.

Efektyvių vakcinų nėra

"Uodų ir virusais infekuotų žmonių koncentracija gyvenamuosiuose rajonuose yra puikios sąlygos Dengė ir Čikungunijos karštinėms plisti, – teigė atogrąžų ligų ekspertas K.Starkas. – Vakarų Nilo viruso atveju papildomas faktorius yra paukščiai nešiotojai. Negalime atmesti galimybės, kad Vokietijoje artimiausiais metais bus pavienių šių ligų atvejų."

Tiesa, ekspertas pridūrė, kad uodų stebėjimas, gerai funkcionuojanti sveikatos apsaugos sistema ir klimato sąlygos neleis atogrąžų ligoms plačiau paplisti Vokietijoje.

Nuo Dengė ir Vakarų Nilo karštinių vaistų nėra, nes sveikatos sutrikimus sukelia ne tiek patys virusai, kiek organizmo bandymai su jais kovoti.

Tačiau farmacijos bendrovės bando kurti vakcinas. Viena jau sukurta nuo geltonosios karštinės, todėl keliautojai ja suserga retai. Kelios bendrovės ieško vakcinos nuo Dengė karštinės, bet pastangas apsunkina tai, kad ši liga yra keturių formų. Kad būtų efektyvi, vakcina turi apsaugoti nuo visų keturių formų.

Bendrovė "Sanofi Pasteur" sukūrė vakciną, kuri saugo nuo trijų formų, kaip rodo su 4 tūkst. Tailando vaikų atlikti tyrimai. Bet jeigu paskiepytas žmogus užsikrėstų ketvirtos formos virusu, jis susirgtų gerokai sunkiau, nei nesiskiepijęs.