Beveik prieš dvejus metus, invazijos pradžioje, Rusijos karinis jūrų laivynas užminavo Ukrainos Juodosios jūros pakrantę. Nuo to laiko kai kurios minos buvo išplautos į trijų susitarimą pasirašiusių šalių vandenis, keldamos pavojų laivybai ir apsunkindamos Ukrainos pastangas pralaužti Rusijos karinio laivyno blokadą.

Aukščiausio rango Turkijos, Bulgarijos ir Rumunijos gynybos pareigūnai Stambule pasirašė susitarimo memorandumą, kuriuo įsteigiama Juodosios jūros išminavimo laivų grupė, prižiūrėsianti išminavimo operacijas.

Rumunijos gynybos ministras Angelas Tilvaras ir Bulgarijos gynybos ministro pavaduotojas Atanas Zapryanovas (Atanas Zaprijanovas) kartu su Turkijos kolega Yasaru Guleru (Jašaru Giuleru) dalyvavo pasirašymo ceremonijoje karinėje rezidencijoje su vaizdu į Bosforo sąsiaurį.

„Labai svarbu apsisaugoti nuo pavojų saugumui, kuriuos gali sukelti karas, – per ceremoniją sakė Y. Guleras. – Prasidėjus karui grėsmę kėlė Juodojoje jūroje dreifuojančios minos. Kad tai įveiktume, bendromis Bulgarijos ir Rumunijos sąjungininkų pastangomis nuėjome taip toli.“

Rumunijos gynybos ministerija anksčiau teigė, kad ši iniciatyva turės rotacinę vadovavimo struktūrą ir prisidės prie sąjungininkų atgrasymo bei rytinio flango gynybos stiprinimo.

Montrė konvencija

Stambule įsikūrusio Ekonomikos ir užsienio politikos studijų centro direktorius Sinanas Ulgenas (Sinanas Ilgenas) sakė, kad minos kelia rimtą grėsmę, ypač žiemos audrų metu.

Plaukiojančios minos kelia pavojų ne tik krovininiams laivams, bet ir civiliams bei civiliniams laivams, kurie neturi tokios pat apsaugos kaip kariniai laivai, nurodė jis.

Susitarimas taip pat turėtų padėti užtikrinti Ukrainos grūdų eksportą palei Rumunijos ir Bulgarijos pakrantes – tai alternatyvus laivybos maršrutas, pasirinktas po to, kai 2023 metų vasarą pasitraukus Rusijai žlugo Jungtinėms Tautoms tarpininkaujant sudarytas susitarimas dėl saugaus ukrainietiškų grūdų eksporto.

Gruodį Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad su Panamos vėliava plaukiojantis laivas, vykęs pakrauti grūdų, Juodojoje jūroje užplaukė ant Rusijos jūrinės minos ir kad per šį incidentą nukentėjo du jūreiviai.

Y. Guleras pabrėžė, kad iniciatyvoje dalyvaus tik trijų Juodosios jūros pakrantės valstybių laivai, ir pridūrė, kad kitos šalys galės prisidėti, kai bus įvykdytos tam tikros sąlygos.

Nei Rusija, nei Ukraina kol kas nepateikė komentarų.

Turkija kontroliuoja jūrų ir karinio laivyno eismą Juodojoje jūroje. Laivai, prieš patekdami į Egėjo ir Viduržemio jūras, turi kirsti Stambulo Bosforo sąsiaurį ir Dardanelus.

Prasidėjus karui Turkija pasitelkė tarptautinės sutarties, vadinamos Montrė konvencija, nuostatą, draudžiančią į Juodąją jūrą įplaukti ir iš jos išplaukti ne pakrantės šalių kariniams laivams.

Ši priemonė praėjusį mėnesį sutrukdė Jungtinei Karalystei įgyvendinti planus nusiųsti į regioną du minų paieškos laivus, kurie būtų prisidėję prie pagalbos Ukrainai eksportuoti grūdus.

Šio mėnesio pradžioje Turkijos prezidentūra pareiškė, kad Ankara, kuri šią konvenciją įgyvendina nuo 1936 metų, „ir toliau laikosi tvirto ryžto ir principingos pozicijos per šį karą, kad užkirstų kelią įtampos eskalavimui Juodojoje jūroje“.