NATO narė Turkija, kuri stengiasi palaikyti gerus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, tapo pagrindine tarpininke, JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) siekiant sudaryti susitarimą, kuriuo būtų užbaigtas daugiau kaip trejus metus trunkantis karas.
Kyjivas dar nepatvirtino, ar siųs delegaciją į derybas, kurias Rusija pasiūlė surengti pirmadienį Turkijoje.
Ukraina pirmiausia nori, kad Rusija pasidalytų savo taikos susitarimo vizija – vadinamuoju memorandumu, kurį Maskva teigė perduosianti Ukrainos delegacijai tik asmeniškai per kitas derybas.
„Pastebiu, kad prasidėjus deryboms šis klausimas ima įgauti optimistiškesnį toną. Abi šalys nori paliaubų. Niekas nesako, kad jų nenori“, – traukinyje, vykstančiame į Kyjivą, sakė užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas (Chakanas Fidanas), kaip pranešė Turkijos valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.
H. Fidanas anksčiau šią savaitę Maskvoje surengė derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Penktadienį atvykęs į Kyjivą jis susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha ir aplankė memorialą žuvusiems kariams.
Vėliau penktadienį jis turėtų susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Ukraina jau daugiau nei du mėnesius ragina Rusiją sutikti su visiškomis, besąlygiškomis ir neatidėliotinomis 30 dienų paliaubomis – šią idėją pirmasis pasiūlė D. Trumpas.
Nepaisant Vašingtono ir Europos spaudimo, V. Putinas ne kartą atmetė šiuos raginimus, o Rusijos kariuomenė vis sparčiau žengia į priekį Rytų Ukrainoje.
Jis teigė, kad derybose įmanoma susitarti dėl ugnies nutraukimo, tačiau jose didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas „pagrindinėms karo priežastims“.
Maskva tokią retoriką naudoja kalbėdama apie įvairius plačius reikalavimus, tarp kurių gali būti ir Ukrainos kariuomenės apribojimas, draudimas jai stoti į NATO, didžiulės teritorinės nuolaidos ir V. Zelenskio nuvertimas.
Abi šalys nori paliaubų. Niekas nesako, kad jų nenori.
Vašingtonas gali pasitraukti
Kyjivas ir Vakarų šalys atmetė šiuos raginimus ir Rusijos puolimą pavadino imperialistiniu teritorijų užgrobimu.
2022-iųjų vasarį prasidėjusi Rusijos plataus masto invazija sukėlė didžiausią karinį konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, buvo nuniokotos didelės Ukrainos teritorijos, milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus.
D. Trumpas vis labiau nusivylęs tiek V. Zelenskiu, tiek V. Putinu dėl to, kad jie dar nesudarė susitarimo dėl karo pabaigos.
Ketvirtadienį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje JAV diplomatas dar kartą patvirtino, kad Vašingtonas gali pasitraukti iš taikos pastangų.
„Jei Rusija priims neteisingą sprendimą tęsti šį katastrofišką karą, Jungtinės Valstijos turės apsvarstyti galimybę pasitraukti iš mūsų derybų pastangų, kuriomis siekiama užbaigti šį konfliktą“, – susitikime, kuriame dalyvavo rusų ir ukrainiečių pasiuntiniai, perspėjo jis.
Nors šalys surengė pirmąsias taikos derybas per daugiau nei trejus metus, kol kas nėra jokių ženklų, kad būtų pasiektas galimas kompromisinis susitarimas.
Gegužės 16 dieną Stambule vykusiose derybose Ukraina teigė, kad Rusija grasino paspartinti antžeminį puolimą į naujas sritis ir pateikė daugybę griežtų reikalavimų, įskaitant reikalavimą, kad Kyjivas atiduotų dalį savo kontroliuojamų teritorijų.
Kyjivas nori pirmiausia susitarti dėl kovų nutraukimo ir tik tada pradėti diskusijas dėl ilgalaikio susitarimo.
Ukraina kartu su Europos sąjungininkais taip pat didina spaudimą D. Trumpui dėl naujų sankcijų Maskvai, tačiau šis iki šiol to nepadarė.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį pareiškė, kad jei Rusija „patvirtins, jog nėra pasirengusi sudaryti taikos“, Vašingtonas turės patvirtinti savo įsipareigojimą įvesti sankcijas Maskvai, pabrėždamas, kad tai bus „amerikiečių patikimumo išbandymas“.
„Prieš 48 valandas kalbėjau su prezidentu Trumpu, kuris parodė savo nekantrumą. Dabar kyla klausimas, ką darysime mes? Mes (europiečiai) esame pasirengę“, – teigė Singapūre su oficialiu vizitu viešintis E. Macronas.
Rusija ir Ukraina naktį viena į kitą paleido dešimtis dronų. Rusija šią savaitę taip pat pareiškė užėmusi kelis kaimus.
