„Mūsų šalis neturi kito pasirinkimo, kaip tik didinti savo atgrasomąją galią. Šiuo metu mūsų regione vyksta karas. Gyvename neramioje kaimynystėje“, – privačiam transliuotojui NTV sakė finansų ministras Mehmetas Simsekas.

Valdančioji partija penktadienį pateikė parlamentui įstatymo projektą, kuriame numatyta, kad nuo 2025 metų sausio mėnesio žmonės, kurių kredito kortelės limitas yra ne mažesnis kaip 100 000 lirų (beveik 3 000 JAV dolerių), turės mokėti metinį 750 lirų (22 JAV dolerių) mokestį, skirtą gynybos pramonei paremti.

„(Įstatymo projekto) tikslas yra akivaizdus, – teigė M. Simsekas. – Jei padidinsime savo atgrasomąją galią, padidės mūsų gebėjimas apsisaugoti nuo karo liepsnų regione.“

Turkijos gynybos pramonė pastaraisiais metais išgyvena pakilimą, tačiau ministras teigė, kad šį sektorių reikia stiprinti toliau.

Pasak Turkijos valstybinės gynybos pramonės agentūros (SSB) vadovo Haluko Gorguno, Turkijos gynybos bendrovės 2023 metais pasirašė sutarčių, kurių bendra vertė siekia 10,2 mlrd. dolerių.

10 didžiausių Turkijos gynybos eksportuotojų gavo beveik 80 proc. visų eksporto pajamų, sakė jis.

Turkijos dronų „Baykar“, naudojamų konfliktuose nuo Kalnų Karabacho iki Ukrainos, pardavimai siekė 1,8 mlrd. dolerių.

Oficialūs SSB duomenys parodė, kad Turkijos gynybos ir aviacijos eksporto vertė per pirmuosius aštuonis 2024 metų mėnesius šoktelėjo 9,8 proc. ir pasiekė 3,7 mlrd. dolerių.

Valdančiosios partijos įstatymo projektas dėl kredito kortelių sukėlė turkų, kurie ir taip kenčia dėl dviženklės infliacijos, pasipiktinimą. Jie iškart puolė skambinti į bankus ir prašyti sumažinti kredito limitus.

Infliacija šalyje pastaruosius dvejus metus sparčiai augo ir 2022 metų spalį pasiekė 85,5 proc. metinį lygį, o 2023 metų gegužę siekė 75,45 proc. Oficialiais duomenimis, rugsėjį ji sulėtėjo iki 49,4 proc.