Ataskaitoje, kuriai vadovavo Užimtumo tyrimų institutas (IAB), nustatyta, kad išlaidų Vokietijos kariuomenei, arba Bundesverui, padidinimas nuo 2 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) suteiktų stiprų postūmį sunkumų patiriančiai Vokietijos ekonomikai.

IAB tyrėjas Enzo Weberis teigė, kad ši priemonė galėtų paskatinti ekonomikos augimą 1 proc. ir sukurti tūkstančius naujų darbo vietų Bundesvero, statybos ir metalo gamybos sektoriuose.

Vokietijos gynybos pramonė gautų taip reikalingą impulsą, nes būtų patikimai planuojamos investicijos ir įdarbinami kvalifikuoti darbuotojai.

„Jei vyriausybės pirkimo apimtys bus išplėstos, tai turėtų būti panaudota kaip galimybė paskatinti technologijas ir inovacijas, – sakė E. Weberis. – Tikslas – suteikti kuo didesnį postūmį silpstančiai pramonės ekonominei jėgai.“

Nors didesnės išlaidos gynybai būtų reikšminga našta Vokietijos ekonomikai, galiausiai ji būtų pakeliama, jei išlaidos būtų finansuojamos skolinantis papildomai, teigė E. Weberis.

Remiantis ataskaita, papildomų vokiečių kariuomenės išlaidų finansavimas keliant mokesčius arba mažinant sveikatos ir švietimo biudžetus apribotų teigiamą poveikį užimtumui.

Gynybos išlaidų didinimas – svarbus politinis klausimas Vokietijoje prieš sekmadienį vyksiančius nacionalinius rinkimus. Šalis pernai pasiekė NATO tikslą kariuomenei skirti 2 proc. BVP, tačiau tolesnės išlaidos gali būti iššūkis būsimai vyriausybei, atsižvelgiant į JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimus Europos šalims kariuomenei skirti iki 5 proc. BVP.