Pirmą kartą mėginta išsiaiškinti, koks visuomeninės žiniasklaidos poveikis demokratijai ir visuomenei.

Ataskaitoje nurodoma, kaip, praūžus „Brexit“ ir visoje Europoje sustiprėjus dešiniajam ekstremizmui, stipri valstybės finansuojama televizija ir radijas veikia rinkėjų aktyvumo, korupcijos kontrolės ir spaudos laisvės sritis.

Atlikti tyrimą 25 šalyse „Eurovizijos“ dainų konkurso sumanytoja Europos transliuotojų sąjunga nusprendė pastebėjusi, kad kuo geriau finansuojama šalies visuomeninė žiniasklaida, tuo mažiau šalyje pritariama ekstremizmo idėjoms.

Ataskaitoje nurodoma, kad paprastai tose šalyse, kuriose visuomeninė žiniasklaida finansuojama geriau, spaudos laisvė yra tvirtesnė. Taip pat nustatyta, kad šalių, kuriose visuomeninė žiniasklaida užima didesnę rinkos dalį, gyventojai aktyviau dalyvauja rinkimuose. Be to, atliekant tyrimą nustatytas ir stiprus tarpusavio ryšys tarp nacionaliniam transliuotojui priklausančios šalies žiniasklaidos rinkos dalies ir dešiniojo ekstremizmo bei korupcijos kontrolės.

„Šį ryšį ypač įdomu nagrinėti atsižvelgiant į netylančias viešas diskusijas dėl prasto rinkėjų aktyvumo, korupcijos ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų suklestėjimo visoje Europoje“, – sakė EBU žiniasklaidos tyrimų tarnybos vadovas ir minėto tyrimo vykdytojas Roberto Suarezas Candelas.

„Stipri ir gerai finansuojama visuomeninė žiniasklaida reikalinga ne tik tam, kad pasiūlytų žmonėms naujienų, dokumentikos ir pramogų. Tai kartu ir priemonė stiprinti demokratijai, – teigia jis. – Negalime teigti, kad stipri visuomeninė televizija ar radijas tiesiogiai lemia tvirtesnę demokratiją ir mažesnę korupciją, tačiau pirmą kartą galime būti tikri, kad šie veiksniai yra susiję.“

„Viena pagrindinių visuomeninės žiniasklaidos funkcijų – pranešti nepriklausomas naujienas. Jei tokia žiniasklaida turėtų pakankamai išteklių, ji galėtų investuoti į žurnalistus ir pateikti daugiau kokybiškos informacijos, – portalui theguardian.com sakė R. Suarezas Candelas. – Auditorija, žinoma, ja labiau pasitikėtų.“

Kitas EBU žiniasklaidos tyrimų tarnybos atliktas tyrimas atskleidė, kad daugumoje Europos šalių iš visų žiniasklaidos priemonių žmonės labiausiai pasitiki radiju.

Ištyrus 33 šalių duomenis paaiškėjo, kad 55 proc. europiečių labiausiai pasitiki radiju, 48 proc. – televizija, o internetu ir socialine žiniasklaida daugumoje Europos šalių pasitikima šiek tiek mažiau nei kitais informacijos šaltiniais.

„Mūsų nestebina, kad iš visų žiniasklaidos priemonių žmonės labiausiai pasitiki televizija ir radiju, – sakė R. Suarezas Candelas. – Žmonėms televizija ir radijas yra labai reikalingi – tai net ir šiais laikais yra pagrindiniai jų informacijos ir geros nuotaikos šaltiniai. Taip pat nestebina ir tai, kad tose šalyse, kuriose visuomeninė televizija ir radijas yra dosniai finansuojami, apskritai labiau pasitikima visa žiniasklaida. Gerai finansuojama visuomeninė žiniasklaida rengia kokybišką turinį ir teikia visuomenei vertą dėmesio informaciją.“

Europos transliuotojų sąjunga vienija 73 Europos transliuotojus, tarp kurių ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (nuo 1993 m.).