„Tai istorinis momentas mūsų bendradarbiavime“, – sakė U. von der Leyen bendrame pranešime spaudai su Naujosios Zelandijos ministre pirmininke Jacinda Ardern (Džasinda Ardern) ir pridūrė, kad susitarimas buvo pasiektas po „sunkių derybų“.

J. Ardern pasidžiaugė, kad tai yra „dar vienas istorinis tvirtos dviejų artimai susijusių bendraminčių draugų partnerystės etapas“.

Naujasis susitarimas suartins labai skirtingo dydžio ekonomikas: Naujojoje Zelandijoje gyvena vos 5 mln. žmonių, o ES – 450 milijonų.

ES teigė, kad susitarimu bus panaikinti visi jos eksporto į Naująją Zelandiją muitai ir atvertos rinkos tokiuose svarbiuose sektoriuose kaip finansinės paslaugos, telekomunikacijos, jūrų transportas ir pristatymo paslaugos.

Abi pusės pabrėžė aplinkosaugos klausimus, nes kai kuriuose Europos kampeliuose nerimaujama, kad prekybos susitarimai kelia grėsmę klimato kaitos tikslams ir darbuotojų teisių užtikrinimui.

„Šiame laisvosios prekybos susitarime numatyti plataus užmojo rezultatai srityse, susijusiose su Paryžiaus susitarimu, veiksmais dėl klimato kaitos, darbo teisėmis, lyčių lygybe ir žalingomis žuvininkystės subsidijomis“, – žurnalistams po paskutinio derybų raundo Briuselyje sakė Naujosios Zelandijos prekybos ministras Damienas O'Connoras (Damjenas O'Konoras).

Tuo metu Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas ir prekybos komisaras Valdis Dombrovskis sutartį pavadino „moderniausiu ES prekybos susitarimu“, kurio „pagrindas – bendros vertybės ir tvarumas“.

Susitarimui su Naująja Zelandija, kuris bus teisiškai užbaigtas per ateinančius mėnesius, dar turės pritarti bloko valstybės narės ir Europos Parlamentas.

Susitarimas su Naująja Zelandija suteiks paguodos Europos šalims, kurios vis labiau nusivilia, kad nepavyksta užmegzti naujų prekybos ryšių su tarptautiniais partneriais.

Pastaraisiais metais ES sunkiai sekėsi užsitikrinti visų 27 valstybių narių ir Europos Parlamento paramą prekybos susitarimams su partneriais visame pasaulyje, kurie jau seniai yra Europos Komisijos prioritetas.

Prekybos susitarimų pagrįstumu abejojančių šalių priešakyje buvo Prancūzija. Šalies ūkininkai išreiškė susirūpinimą, kad susitarimas su Velingtonu nesąžiningai atvers jų rinką importui iš Naujosios Zelandijos.

Išgąsdinta itin protekcionistinio Jungtinių Valstijų posūkio valdant buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) bei Kinijos nenoro atverti savo ekonomiką, ES perėjo prie labiau gynybinės prekybos politikos.

Tai inicijavo Prancūzija, kuri šiuo metu šešis mėnesius pirmininkauja ES, paprašydama laikytis atsargesnio požiūrio į prekybos susitarimus, ypač į susitarimą su Pietų Amerikos prekybos bloku MERCOSUR, kuris jau galutinai suderintas, bet kol kas nėra ratifikuotas.

Čekija ir Švedija, kurios ruošiasi pirmininkavimui, siekia, kad būtų grįžta prie liberalesnės prekybos pozicijos, kurios esmė – laisvosios prekybos susitarimai.