D. Trumpas, dienraščio „Miami Herald“ žurnalistės paklaustas, ar Majami Bičo valdžia, aukštindama kelius ir takus, tą daro visai be reikalo, atsakė: „Nesu linkęs tikėti į žmogaus padarytus klimato pokyčius. Tam tikros įtakos jis gali daryti, bet nemanau, kad tas poveikis toks niokojantis. Sakyčiau, kad klimato temperatūra natūraliai svyruoja aukštyn, žemyn. Taip yra metų metus. Kas yra problema, kad verslas kenčia, ir jaučiu, kaip įvairūs suvaržymai kelia didžiulius nuostolius ekonomikai, darbo vietoms ir kitoms sritims.“

Vis dėlto filme „Prieš tvaną“ kalbinamas Pensilvanijos valstijos universiteto profesorius Michaelas E. Mannas teigia, kad net 97 proc. klimatologų sutaria, jog per pastaruosius amžius klimatas sparčiai ir  pavojingai šyla. M. E. Manno komandos sudaryta pasaulio temperatūros kreivė dabar iššovusi dvigubai aukščiau už įprastą lygį.

Tie patys 97 proc. klimatologų sutinka, kad ši situacija susidarė dėl tiesioginio žmogaus įsikišimo, ypač iškastinio kuro deginimo. Būtent iškastinio kuro pramonė labai nemėgsta girdėti tokių žinių. Taip nemėgsta, kad mokslininkui net grasino mirtimi:

„Mane apšmeižė „The Wall Street Journal“ redakcinis straipsnis, televizijos kanalas „Fox News“ teigė, kad esu melagis. Taip pat man grasino mirtimi taip rimtai, kad Federalinis tyrimų biuras (FTB) net turėjo atvykti į mano įstaiga, kad ištirtų man atsiųstą voką, kuriame buvo balti milteliai. Grasino ir mano šeimai. Šie žmonės žino, kad jiems nereikia laimėti mokslinių debatų. Jiems tereikia sukiršinti visuomenę“, – sako M. E. Mannas.

Respublikonai nenori mažinti taršos

Kaip pastebi politologė R. Urbonaitė, D. Trumpo skeptiškas požiūris į aplinkosaugos problemas nėra naujiena: daugelis valdžioje esančių respublikonų priešinosi iniciatyvoms mažinti aplinkos taršą ir varžyti tas kompanijas, kurios nesilaiko taršos standartų. Taip yra dėl to, kad iškastinio kuro pramonė nuo seno turi glaudžius ryšius su respublikonais.